„Šis susitarimas lėmė reikšmingai augantį finansavimą. 2022 m. ir 2023 m. valstybės biudžeto lėšos švietimui ir mokslui nuosekliai augo. Pernai – daugiau kaip 14 proc., šiemet – dar 20 proc. Didelė šių lėšų dalis skirta būtent pedagogų, studijų, mokslo institucijų darbuotojų atlyginimams didinti“, – kalbėjo ministras.
Pasak G. Jakšto, pastarieji dveji metai nebuvo paprasti, valstybei teko dorotis su ne vienu iššūkiu. Tokiu metu labai sunku, bet ir labai svarbu tęsti investicijų į švietimą ir mokslą didinimą.
Nuo šių metų sausio 1 d. mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kitų pedagogų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimai vidutiniškai augo 13 proc., pernai – virš 12 proc., nurodo ministerija.
„Nors atrodytų, kad augimas buvo gana solidus, tačiau šalyje darbo užmokesčio augimas vis pranokdavo prognozes, tad šiemet nesame taip arti tikslo, kaip norėtųsi. Pagal šių metų birželio 30 d. prognozes, 2023-iaisiais mokytojų vidutinis darbo užmokestis sieks 116 proc. šalies VDU, mokslininkų ir dėstytojų – 123 proc. VDU“, – tikino ministras.
„Tačiau niekur nesitraukiame nuo įsipareigojimų ir iki 2024 m. pabaigos bus pasiekta, kad, kaip ir užfiksuota susitarime, vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies VDU, o dėstytojų ir tyrėjų – 150 proc. VDU. Tam kitąmet planuojama atlyginimus kelti du kartus“, – pažymėjo ministras.
Pranešime pažymima, kad ikimokyklinio ugdymo plėtrai, prieinamumui ir ugdymo kokybės stiprinimui iki 2027 m. suplanuota daugiau nei 78 mln. eurų ES fondų lėšų. Beveik pusė šios sumos numatyta socialinę riziką patiriančių šeimų ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų įtraukimui į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kad jie turėtų lygias sąlygas ugdytis kartu su bendraamžiais.
Norima užtikrinti ir aukštojo mokslo prieinamumą pažeidžiamoms gyventojų grupėms, gerinti jo kokybę. Tam aukštajame moksle įtvirtinama socialinė dimensija. Ją plėtojant ir diegiant alternatyvius stojimo į aukštąją mokyklą būdus, iki 2024 m. užsibrėžta sukurti prielaidas, didinančias aukštojo mokslo prieinamumą ir užtikrinančias lygias galimybes visiems asmenims, atitinkantiems nustatytą minimalų gebėjimų lygį, įgyti aukštąjį išsilavinimą.
Taip pat reaguojant į augantį mokytojų poreikį, priimti sprendimai, skatinantys abiturientus rinktis trūkstamų specializacijų pedagogines studijas. Stojantiems į didžiausio poreikio pedagogines studijas skiriama 319 eurų stipendija, o paskutiniais studijų metais ji gali padidėti iki 539 eurų, pasirašius sutartį įsidarbinti mokytojais po studijų, rašoma pranešime.
Jau esamiems mokytojams sudaromos galimybės atnaujinti kompetencijas. Nuo 2023 m. rudens pedagogų rengimo centruose ministerijos iniciatyva startuoja nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos matematikos ir gyvenimo įgūdžių mokytojams.
Nuo pavasario tobulintis galės pradinio ugdymo ir kitų dalykų mokytojai. Šios programos mokytojams bus nemokamos.
Minsiterija taip pat nurodo, kad nuo šių mokslo metų aukštosios mokyklos siūlo švietimo įstaigų vadovams ar jais tapti ketinantiems pedagogams nemokamas specializuotas magistrantūros studijų programas. Jas rengia šeši Lietuvos universitetai.
Stiprinamas ugdymo krypties mokslo potencialas. Siekiant pagerinti edukologijos krypties doktorantūros studijų kokybę, skirta 2,6 mln. eurų iš 2021–2027 m. ESF lėšų, paskelbti kvietimai teikti paraiškas edukologijos doktorantūros studijoms geriausiuose užsienio universitetuose.
Taip pat reikšmingai išaugo valstybės finansavimas MTEP: per dvejus metus net 74 proc. Praėjusiais metais MTEP asignavimai, palyginti su 2021 m., išaugo 30 proc. ir sudarė iš viso 206 mln. eurų. 2023 m. MTEP asignavimai išaugo dar 34 proc. ir sudarė iš viso 276 mln. eurų, nurodoma ministerijos pranešime.
Numatyta, kad nuo 2024 m. bazinis MTEP finansavimas sudaro 70 proc. MTEP finansavimo ir yra skiriamas pagal ekspertinio MTEP vertinimo rezultatus, o skatinamasis MTEP finansavimas sudaro 30 proc.
