Prasidėjus karui, į Lietuvą atvykusioms pedagogėms pagalbos ranką ištiesė ir darbo vietas pasiūlė šios mokyklos vadovė, tačiau šiandien, panašu, ugdymo įstaigoje tvyro neramumai.
Su ukrainietėmis dirbanti ir jas konsultuojanti teisininkė sako, kad neteisybę jaučiančių mokytojų pagalbos prašymų sulaukia jau nuo pavasario. Pagrindinis nusiskundimas – specialistės tiesiog negauna savo atlyginimų.
Savo ruožtu „Varnų salos“ vadovė Margarita Pilkauskaitė pabrėžia, kad iš Ukrainos atvykusiomis mokytojomis rūpinamasi tinkamai, joms kuriama jauki atmosfera. Tačiau ji pripažįsta, kad algos darbuotojoms kartais iš tiesų pavėluoja.
„Vis tiek jūs iš čia nedingsit“
Labdaros organizacijos „Caritas“ advokatė Laura Juodakytė portalui lrytas.lt papasakojo, kad teisinės pagalbos į ją kreipėsi bent kelios „Varnų saloje“ dirbančios ar jau dirbusios mokytojos iš Ukrainos. Kai kurių pasakojimai – tiesiog šokiruojantys.
Pasak teisininkės, būtent ukrainietės mokytojos už savo darbą negauna jokio atlygio, o kai kurios iš jų pinigų nesulaukia ir ištisus mėnesius.
„Vienas po kito pas mane pradėjo eiti ukrainiečiai, ir pamačiau, kad, kuo toliau, tuo su jais grubiau elgiamasi. Bent keli žmonės atsidūrė analogiškoje situacijoje.
Konkrečiai dabar turiu vieną mokyklos psichologę, daugiau kitų mokytojų, ir visos pasakoja tą patį – mokyklos įkūrėja ir direktorė Margarita tiesiog turi savo schemą, kuri, kaip suprantu, jai su tais ukrainiečiais veikia, ir ji taip bando sutaupyti.
Mokykla priėmė mokytis daug ukrainiečių vaikų, vėliau pradėjo priiminėti ir ukrainiečius mokytojus. Kai kuriuos ji palaiko po pusę metų, o tada atleidžia ir ima naujus. Pirmus du mėnesius žmonės apskritai dirba be jokių darbo sutarčių.
O bendra tendencija, ką visos mokytojos ir pasakoja, kad joms tiesiog nemoka algos. Lietuviams mokytojams moka, nes jų galbūt prisibijo, o joms – ne“, – dėstė L.Juodakytė.
Advokatės teigimu, nuo birželio mėnesio algos negavo mokyklos psichologė ir dar bent viena anglų kalbos mokytoja, o ugdymo įstaigoje likusios kitos pedagogės esą taip pat nesulaukia darbo užmokesčio, nuolat dėl jo teiraujasi.
Pasak L.Juodakytės, „Varnų salos“ vadovė su ukrainietėmis ne tik elgiasi nesąžiningai, bet jas dar ir užgaulioja, daro psichologinį spaudimą, verčia dirbti be atlygio.
„Pokalbiai su mokytojais būna gana grubūs – pasiūloma žmonėms ieškotis papildomo uždarbio, sako, kad mokės algą tada, kai ji pati to norės. Pasiūlė mokytojoms eiti ir obuolius nuo medžių valgyti.
Ir kartoja: vis tiek jūs iš čia nedingsit, čia gyvensit, tai dirbkit. Mokytojos turi ne tik dirbti, prailgintose grupėse su vaikais būti, bet ir tvarkyti kabinetus, plauti grindis“, – pasakojo teisininkė.
Ji pati nukentėjusias mokytojas konsultuoja maždaug nuo šių metų pavasario.
„Viena anglų mokytoja, kuriai nemokėjo atlyginimo, neseniai pati išėjo, nes nebeatlaikė spaudimo ir nebegalėjo pragyventi. Ji turi du vaikus, tai savaime suprantama, jei taip ilgai algos negauna“, – sakė L.Juodakytė.
Pasak advokatės, kai kurios ukrainietės už savo teises dar bandė kovoti, kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), tačiau M.Pilkauskaitė galiausiai mokytojas esą tik pašiepė.
Tiesa, inspekcija portalui lrytas.lt patvirtino, kad šios privačios mokyklos pedagogai iš tiesų kreipėsi.
„Esame gavę kreipimųsi dėl darbo užmokesčio, tačiau daugiau jokios informacijos teikti negalime“, – nurodė VDI.
Tvirtina, kad mokytojais rūpinasi
Portalui lrytas.lt susisiekus su „Varnų salos“ vadove, M.Pilkauskaitė patikino, kad telefonu situacijos komentuoti negali, todėl klausimus paprašė atsiųsti raštu.
Juos nusiuntus, po kelių dienų mokykla pateikė savo paaiškinimą.
„Nuo 2022 m. kovo mėn. mūsų jauna, privati, lietuviška mokykla „Varnų sala“ padėjo jau virš 2000 ukrainiečių vaikų ir šeimų. Vaikų skaičius mokykloje nuolat kinta, nes yra grįžtančių į Ukrainą dėl šeimyninių priežasčių arba tiesiog neįsitvirtinusių Lietuvoje, tačiau vis atvyksta nauji vaikai ir visuomet jų mokosi apie 400–450.
Šiais metais į mokyklą įsiliejo 150 naujų ukrainiečių mokinių. Niekas nežino, kaip bus pasibaigus karui – kas grįš namo, o kas liks Lietuvoje. Todėl norime užtikrinti, kad ukrainiečių vaikai čia galėtų mokytis, jog sugrįžę namo pilnavertiškai tęstų mokslus.
Taip pat siekiame juos natūraliai integruoti į lietuvišką sistemą, mokome lietuvių kalbos, kad nusprendę likti Lietuvoje jie nesunkiai pritaptų lietuviškoje ugdymo sistemoje ir galėtų mokytis bet kurioje Lietuvos mokykloje.
Tai po truputį natūraliai vyksta jau dabar, tai taip pat paaiškina natūralią mokinių migraciją“, – portalui lrytas.lt dėstė M.Pilkauskaitė.
Pasak jos, mokykla ukrainiečių mokytojams taip pat stengiasi sudaryti tinkamas darbo sąlygas ir jaukią atmosferą, nors pripažįsta, kad atlyginimai darbuotojus pasiekia ir pavėlavę.
„Nors mūsų kolektyvas dar pildosi, jau antrus metus džiaugiuosi susiformavusiu puikiu ukrainiečių mokytoju „branduoliu“. Kasdien čia patiriame daugybę iššūkių, susiduriame ir su nenumatytomis problemomis, tačiau visi kartu ieškome išeičių, kompromisų ir juos išsprendžiame.
Yra pavėluotai išmokėtų atlyginimų atvejų, kurie priklauso nuo to, kiek mes vėluojame gauti pinigus iš valstybės biudžeto.
Savo mokytojais labai rūpinamės, sudarom patogias darbo sąlygas. Mūsų mokyklos lietuviai mokytojai stengiasi perduoti ukrainiečiams mokytojams visiems atviros mokyklos patirtį. Pas mus mokosi autizmo spektro, nerimo, intelekto sutrikimus turintys vaikai. Taip pat vaikai, turintys disleksiją ar cerebrinį paralyžių. (...)
Mokymasis neturi pabaigos – tiek mokytojams, tiek vaikams. Tikiu, jog mokytojams ukrainiečiams tai bus neįkainojama patirtis“, – komentavo „Varnų salos“ vadovė.
Ji patikino, kad mokytojai iš Ukrainos su nepagarbiu elgesiu susidurti negalėjo.
„Mūsų mokykloje su mokytojais niekada nebuvo, nėra ir nebus elgiamasi nepagarbiai. Esminis dalykas, jog čia svarbiausi yra vaiko interesai. Mokytojais labai rūpinamės, sudarom patogias darbo sąlygas, bet mokinys yra svarbiausias.
Kartais nutinka, kad mokytojai, kurie skirsto vaikus į išauklėtus ar neišauklėtus, arba mano, kad vaikai privalo besąlygiškai klausyti, kad jie kalti, kad tai baisi, telefonuose prasmegusi karta, arba viskas privalo būti tik taip ir ne kitaip, mūsų mokykloje tiesiog nepritampa arba galbūt jiems netinka mokyklos koncepcija. (...)
Visi čia mes esam žmonės – tik vieni su mažesne, o kiti su didesne patirtimi. Jeigu vienas pasako įžeidžiančius žodžius, tai kito pareiga – ne įsižeisti, bet paaiškinti, kokios yra tokio bendravimo pasekmės.
Mokykloje mes ne auklėjame, bet mokomės priimti kito nuomonę. Nuo pirmų įsikūrimo dienų skiriam daug laiko pokalbiams su vaikais ir mokytojais. Kartu ieškom atsakymų į visus kylančius klausimus“, – kalbėjo M.Pilkauskaitė.
