„(Priežastys – ELTA) daugiausiai demografinės. (...) Mažėjimas prasidėjo nuo 2008 metų ir dabar matome to rezultatus. Yra ištuštėjusios kolegijos, susitraukę universitetai. Matome, kad optimizavimo visai sistemai tikrai reikia“, – sakė J. Nugaras.
„Šiuo metu įsibėgėja kolegijų pertvarka ir tam tikri sujungimai, tam tikrų kolegijų sustiprinimas regionuose, jų misijų išgryninimas tam tikruose miestuose, atliepiant labiau darbdavių, regiono poreikius, šiuo metu vyksta“, – teigia viceministras.
Vis dėlto, studentų trūkumą kol kas pajuto ne visi universitetai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius Kęstutis Petrikonis pažymi, kad universitetų tuštėjimo tendencija kol kas nėra vyraujanti.
„Pas mus šiemet įstojo šiek tiek daugiau – ir lietuvių, ir užsieniečių, turbūt apie 8 proc. Ta tendencija – įvairi. Stabtelėjimai, sumažėjimai – pernai buvo duobė. Gal tai susiję su valstybiniais brandos egzaminais, galbūt atsiranda naujos tendencijos, kad moksleiviai vienus ar dvejus metus nestudijuoja“, – sako LSMU prorektorius.
„Bet jie grįžta, šiais metais tai irgi su tuo susiję. Kai (Lietuvoje – ELTA) pradėjo mažėti studentų skaičius, pas mus iš tikrųjų jų pradėjo daugėti, vien dėl to, kad susijungėme su veterinarijos akademija. Ir pas mus iš seno buvo politika pakeisti dalį galimų lietuvių studentų užsieniečiais“, – teigia K. Petrikonis.
Prorektoriaus teigimu, tai, kad Lietuvos universitetus renkasi vis daugiau studentų iš užsienio, yra labai svarbu. Tačiau, pažymi jis, vis didesnė dalis lietuvių renkasi sveikatos mokslus studijuoti vykti į kitas šalis.
„Užsieniečių atėjimas į universitetus yra labai svarbus. Ir turbūt ministerija ir kitos organizacijos apie tai galvoja, bet kol kas nėra labai aiškumo, kad valstybė skirtų finansuojamas vietas sveikatos mokslų programoms, nes ir lietuviams jos nepaskirtos“, – sako K. Petrikonis.
„Galvojant apie sveikatos sektorių iš tikrųjų reikia ruoštis, kad jame mažės ir gydytojų, ir slaugytojų, dėl to, kad trauka į kitas šalis, į Vakarus, yra neapsakomai didelė“, – pažymi jis.
Todėl, kaip atkreipia dėmesį Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Vaitiekus, jau dabar aukštosios mokyklos turėtų siūlyti daugiau galimybių profesiją keisti norintiems žmonėms.
„Gaila, bet tai darosi normalus procesas, kad demografinės galimybės neleidžia turėti tiek studentų, kiek turėjome prieš 15 metų. Tai dabar, turbūt, tie priėmimai turėtų augti į perkvalifikavimą, trumpąsias studijas, kur turėtų būti tenkinamas kitas poreikis“, – sakė P. Vaitiekus.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, prieš 20 metų šalies aukštosiose mokyklose studijavo apie 170 tūkst., prieš 15 – apie 210 tūkst. studentų. Šiuo metu jų – perpus mažiau.
