Pedagogikos studentai kviečiami iš anksto sudaryti įsidarbinimo sutartį su savivaldybe ar mokykla. Už tai jie kas mėnesį gautų 539 eurų stipendiją. Anot švietimo, mokslo ir sporto viceministro Justo Nugaro, studentai, pasirašę tokią sutartį, įsipareigoja 3 metus atidirbti mokykloje.
„Įsipareigojimas yra trejiems metams per penkerių metų laikotarpį. Tai nuo studijų baigimo per penkerius metus dabartinis studentas turi tris metus atidirbti mokykloje“, – LRT radijui penktadienį teigė J. Nugaras.
Viceministras teigia pastebintis ugdymo įstaigų norą prisidėti prie tokio studentų skatinimo, taip prisitraukiant jaunus specialistus.
„Savivaldybės ir mokyklos yra ganėtinai aktyvios, skatindami tuos studentus pasirinkti būtent jų mokyklą. Tos mokyklos, kurios planuoja savo ateitį, kurios planuoja mokytojų kaitą, galvoja apie į pensiją išeinančius mokytojus, tą daro ganėtinai aktyviai“, – kalbėjo J. Nugaras.
Universitetai patys imasi skatinimo: įstojusiems į farmacijos mokslus – stipendija
Pasigedus valstybės iniciatyvos, trūkstamus sveikatos mokslų specialistus vilioja ir patys universitetai. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) šiais metais stipendijomis skatina ir trūkstamus farmacijos specialistus.
„Valstybė neatsiliepė į farmacijos krypties specialistų trūkumą, nebuvo padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius tiek, kiek buvo galvojama, kad jis turėtų būti padidintas. Todėl universitetas ėmėsi pinigų ir mes apie 30 tūkstančių investavome į „Jaunojo farmacininko“ stipendijas, kurios bus paskirstytos įstojusiems ir studijuojantiems“, – sakė LSMU prorektorius studijoms Kęstutis Petrikonis.
Pasak jo, universitetas šiais metais fiksuoja studentų padidėjimą 25 procentais.
„Iš karto pajutome, kad 25 proc. padaugėjo studentų skaičius, bet sunku pasakyti ar tą galėjo sukelti stipendijos, ar iš tikrųjų tas (specialistų – ELTA) poreikis“, – teigė prorektorius studijoms.
K. Petrikonis neatmeta galimybės, kad stoti į sveikatos mokslus abiturientus paskatino tiek stipendijos, tiek žinia, kad specialistų rinkoje trūksta.
„Paprastai žmonės, kai renkasi programą, galvoja apie savo ateitį po penkerių metų, ką jie dirbs. Ir jeigu matosi, kad specialistų trūkumas yra, tos vietos tampa gana populiarios. Aš sakyčiau, kad taip sutapo“, – svarstė K. Petrikonis.
„Sveikatos moksluose ne visos programos turi labai gerą valstybės finansavimą, todėl studentai ar jų tėveliai turi ar iš savo pinigų, ar paskolų tas studijas finansuoti. Tai papildoma pagalba gaunant stipendiją galėtų būti tam tikras postūmis studijuoti toje programoje“, – kalbėjo LSMU profesorius.
