I. Vėgėlė prisimelavo? Advokato pareiškimai apie oralinį seksą ir kontracepciją nustebino specialistus Nurodė, ko iš tiesų mokysis vaikai

Kilusio pasipiktinimo priežastis – programoje atsiradęs lytiškumo ugdymas, kuris jau spėjo apaugti įvairiomis interpretacijomis.

Pasak ministro Gintauto Jakšto patarėjos Agnės Liucilės Andriuškevičienės, gyvenimo įgūdžių pamokose moksleiviai mokysis priimti įvairovę, įsivertinti kylančius jausmus ir kurti sveikatą tausojančius santykius, o besibaiminančius tėvus ragina programą atidžiai perskaityti, o ne tikėti manipuliacijomis.

Advokatas I.Vėgėlė TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ atkreipė dėmesį į mokyklose startavusią Gyvenimo įgūdžių programą – tiesa, negailėdamas jai kritikos.

„Čia yra kalba apie tą naująją Gyvenimo įgūdžių programą. Pagrindinė jos kritika, mano supratimu, kuri iš tiesų yra netinkamai parengta, tai yra – nebeliko rengimo šeimai, iš viso toks dalykas, kuris buvo prieš tai buvusioje programoje, to neliko. Antras dalykas – ta programa yra absoliučiai neutrali lyčiai. (...)

Aš nežinau, ar 13-14, ar 12-13 metų vaikui septintoje klasėje reikia aiškintis, kokias kontraceptines priemones galima pasirinkti savarankiškai, o kokias – tik su gydytojo priežiūra.

Arba kaip tą kontraceptinę priemonę reikia pasigaminti oraliniam seksui. Toks yra pavyzdys pateiktas“, – laidoje kalbėjo I.Vėgėlė.

Į šiuos pareiškimus sureagavo ministro G.Jakšto patarėja A.L.Andriuškevičienė.

„Labai apmaudu ir netgi gėda, kai yra kalbama ir skleidžiama tokia melaginga ir nepagrįsta panašaus turinio informacija.

Septintoje klasėje tikrai yra numatytos temos lytiškumo ugdymui, bet, kaip ir visa Gyvenimo įgūdžių programa, pagrindinis akcentas yra siejamas su socialiniu-emociniu ugdymu, su vaikais yra kalbama apie netoleranciją, kuri gali kilti dėl įvairių priežasčių – pavyzdžiui, rasės skirtumų, religinių įsitikinimų, žmogaus seksualinės orientacijos.

Tai mokoma elgtis tolerantiškai, priimti įvairovę“, – portalui lrytas.lt sakė ŠMSM atstovė.

Pasak A.L.Andriuškevičienės, su kontracepcija susijusių temų septintoje klasėje išties bus, tačiau apie jokią šių priemonių gamybą tikrai nekalbama.

„Vaikai yra skatinami įsivertinti jiems kylančius jausmus, kalbėti apie lytinį potraukį, bendrai apie sveikatą tausojančius santykius. Taip pat septintoje klasėje jie turėtų susipažinti ir su kontracepcijos sąvoka, Lietuvoje prieinamomis kontraceptinėmis priemonėmis, sužinoti, kurias jų galima rinktis savarankiškai, o dėl kurių reikėtų tartis, konsultuotis su gydytoju.

Apie jokią kontraceptinių vaistų gamybą jokios kalbos tikrai nėra, ir tai yra ne kas kita, kaip klaidinga asmeninė interpretacija arba manipuliacija“, – aiškino ministro patarėja.

Tiesa, jau pasigirsta ir kai kurių tėvų pamąstymų, esą savo vaikų į tokias pamokas jie neleis. Visgi, A.L.Andriuškevičienės teigimu, tokio pasirinkimo nebus.

„Gyvenimo įgūdžių programa, kaip ir bet kuris kitas dalykas mokykloje – ar tai būtų matematika, ar lietuvių kalba, ar istorija – yra lygiavertis dalykas, formalaus turinio dalis. Tai yra privaloma mokiniams pagal ugdymo planą, todėl mokiniai turi lankyti šias pamokas.

Jų nelankymas grėstų neperkėlimu į kitą klasę, nes paprasčiausiai nebūtų įskaityti šio dalyko pasiekimai. Noriu pridurti, kad Gyvenimo įgūdžių programa nebus vertinama pažymiais – tai yra dalykas, kuriame bus gaunama įskaita“, – nurodė ŠMSM atstovė.

Anot ministro patarėjos, šiai programai ruoštasi kelerius metus, gautos įvairių specialistų ir nevyriausybinių organizacijų rekomendacijos.

„Tėvams labai rekomenduočiau skirti laiko ir susipažinti su realia programa, ne su alternatyvia informacija, kurios dabar gausu socialinėje erdvėje, dezinformacija.

Programos rengimas truko ilgiau nei dvejus metus. Procesas buvo labai įtemptas, sudėtingas, kompleksiškas, dalyvavo daug įvairių interesų grupių – tiek Šeimos gydytojų asociacija, tiek Ginekologų akušerių asociacija, nevyriausybinės organizacijos, mokslininkai, ir visa informacija, kuri yra pateikiama programoje, yra visiškai vaikų raidos tarpsnį atitinkanti informacija, ji yra pritaikyta jų amžiui ir yra mokslu grįsta“, – sakė A.L.Andriuškevičienė.

Į I.Vėgėlės žodžius sureagavo ir Lietuvos žmogaus teisių centras. Pasak jo atstovų, toks viešas advokato pareiškimas kelia dvejopų pamąstymų.

„Mums advokato I.Vėgėlės pasisakymas sukėlė dvejopų minčių: viena vertus, atrodo, kad aukščiausio posto alstybėje galimai sieksiantis advokatas negebėjo kritiškai įvertinti viešojoje erdvėje sklindančių melagienų.

Daugeliui suaugusių žmonių aišku, kad užsiimant oraliniu seksu kontracepcija (apsauga nuo nėštumo) nėra reikalinga, nes pastojama kitu būdu. Atrodo nesuprantama, kodėl nebuvo aišku p. Vėgėlei ir jis rimtu veidu kalbėjo, kad tokių dalykų bus mokomi mūsų vaikai?

Kita vertus – galbūt kelių vaikų tėvas p. Vėgėlė yra mūsų švietimo sistemos atspindys, kai nesant kokybiško lytiškumo ugdymo, net ir suaugę žmonės stokoja žinių ir tiki, kad užsiimant oraliniu seksu galima pastoti?“ – feisbuke rašė Žmogaus teisių centras.

Neseniai socialiniuose tinkluose buvo paplitusi ir dezinformacinė žinutė, neva nuo rugsėjo šalies ugdymo įstaigose moksleiviai turės naują privalomą gyvenimo įgūdžių pamoką, kurioje bus mokomi lytiškumo pagal LGBT ideologijos standartus.

Ministeriją šią informaciją viešai paneigė.

Nuo rugsėjo 1 d. gyvenimo įgūdžių dalykas įvedamas 5 ir 7 klasėse – po vieną pamoką per savaitę ir 9 kl. – 1 pamoka kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po 1 savaitinę pamoką.

Analizuodami santykių įvairovę, klasės mokinių panašumus ir skirtumus, pomėgius, gebėjimus ir talentus tyrinėja, kas yra lyčių lygybė ir kuo ji svarbi bendruomenei. Mokosi pažinti ir apibūdinti pagrindines kūno dalis, organus ir jų funkcijas, atpažinti kūno dalis pagal jų atliekamas funkcijas.

Diskutuoja apie lyčių lygybę, lyčių vaidmenis, žmonių santykius, meilę ir atsakomybę. Analizuoja, kas yra tinkamas ir netinkamas prisilietimas, kaip reikia pasielgti atpažinus netinkamą prisilietimą arba kai kas nors pasako, kad patyrė netinkamą prisilietimą.

Mokosi atpažinti smurtaujantį elgesį, atsakyti į bendraamžių ar suaugusiųjų spaudimą nubrėždami artumo ribas, atpažinti situacijas, kai skubiai reikia kreiptis pagalbos į suaugusiuosius.

Analizuoja paros režimo, švaros palaikymo ir higienos įpročių svarbą brandos pokyčių metu, mokosi pasirinkti tinkamas pagal amžių higienos priemones.

Tyrinėja, kaip bendruomenės nariai išreiškia pagarbą įvairioms socialinėms, kultūrinėms, religinėms, etninėms ir kitoms grupėms, analizuoja elgesio ir bendravimo pavyzdžius atliepiančius lyčių lygybės poreikius.

Nagrinėja, kas yra priekabiavimas lytiniu pagrindu (pvz., pornografinių nuotraukų rodymas, netinkamas prisilietimas, netinkami pasiūlymai ir pan.), kokios prevencijos galimybės ir kaip padėti (pvz., pranešti tėvams, mokytojams, policijai, tvirtabūdiškai pasakyti „Ne“ ir pan.).

Tyrinėja paauglystėje vykstančius fiziologinius pokyčius kaip normalų ir reikalingą žmogaus raidos etapą, aiškinasi, kas yra poliucijos ir kokie yra berniuko higienos pokyčiai, kas yra menstruacijos ir menstruacinio ciklo dienų kalendoriaus sekimas, aptaria higieną menstruacinio periodo metu ir akcentuoja sveikos gyvensenos paauglystėje svarbą.

Nagrinėja, kokią įtaką daro (fizinei ir psichinei asmens sveikatai, socialiniam ir ekonominiam statusui) faktais nepagrįsta nuomonė, susiformavę stereotipai konkrečiam asmeniui, grupei ar bendruomenei.

Analizuoja informacijos sklaidą, reklamą ir visuomenės nuomonės formavimą įvairiose žiniasklaidos priemonėse ir mokosi argumentuoti, kada žmonių skirtumai vaizduojami netinkamai (pvz., seksualinė orientacija, stereotipai, socialinių-ekonominių ar kultūrinių mažumų diskriminacija, nesusipratimais paremti išankstiniai nusistatymai).

Nagrinėja, kas yra psichologinis, fizinis, ekonominis ir seksualinis smurtas ir prievarta, kokią žalą smurtas daro sveikatai, mokosi atpažinti lytinį priekabiavimą, prekybą žmonėmis ir kreiptis pagalbos.

Tyrinėja paauglystėje vykstančius fiziologinius pokyčius (hormonų poveikis, didesnis prakaitavimas, kūno pokyčiai, atsirandančios mėnesinės, poliucija, bėrimai ir kt.), kokie sprendimai gali padėti spręsti su brendimu susijusias psichologines ir fiziologines problemas.

Aiškinasi ir mokosi apibūdinti, kas yra lytinė sveikata, kaip asmens elgesys ir aplinkos veiksniai daro jai poveikį.

Analizuoja, kaip formuojasi netolerantiškas elgesys ir kokie gebėjimai gali padėti atpažinti netolerancijos užuomazgas, kaip nuostatos padeda arba trukdo priimti kitų žmonių nuomonę, poreikius, teisę rinktis religiją, kultūrinį tapatumą, lytinį tapatumą ir pan., atpažinti ir įvardyti, kaip žmonės atskleidžia savo vertybes.

Diskutuoja apie situacijas, kuriose nėra aiškiai apibrėžtų taisyklių ir kaip visuotinos elgesio normos, bendražmogiškosios vertybės padeda apsispręsti dėl elgesio, diskutuoja ir mokosi argumentuoti, kodėl kiekvienas asmuo ar grupė turi teises, laisves ir kaip nustatytos pagarbios ribos padeda šias teises ir laisves palaikyti.

Analizuoja ir reflektuoja apie skirtingas visuomenės grupes (pagal amžių, rasę, tautybę, lytį), tyrinėja, kas padėtų visiems užtikrinti saugumą tiek visuomenėje, tiek mokykloje.

Mokosi atpažinti provokacijas ir paaiškinti, kaip joms atsispirti, įvertinti ir pagrįsti savo sprendimą. Analizuoja abipusio sutikimo santykiuose principų laikymosi svarbą ir kaip jie padeda išvengti netinkamo sprendimo pasekmių.

Diskutuoja apie meilę ir lytinį potraukį, sveikatą tausojančius santykius. Susipažįsta su kontracepcijos sąvoka, Lietuvos Respublikoje prieinamomis kontraceptinėmis priemonėmis, jų tikslingumu.

Aiškinasi, kokias kontraceptines priemones galima pasirinkti savarankiškai, o kokias – tik su gydytojo priežiūra.

Analizuoja, kas yra seksualiniai nusikaltimai, kaip atpažinti situacijas, kuriose atsiranda grėsmė būti įtrauktiems į prekybos žmonėmis tinklą, tapti pornografijos pramonės dalyviu, ir siūlo prevencinius būdus, kaip išvengti tokių situacijų, Nagrinėja, kokios bendruomenės teikiamos paslaugos padeda išvengti patekimo į nusikalstamą veiklą ir kas gali padėti atsidūrus nusikaltėlių akiratyje.

Analizuoja, kas yra nėštumo planavimas, planuotas, neplanuotas nėštumas, fiziniai, socialiniai ir emociniai nėštumo aspektai ir atvejai, kai reikalinga medicininė, psichologinė ir socialinės pagalba. Aptariamos nėštumo nutrūkimo pasekmės.

Analizuoja įvairius santykius ir išskiria jų ypatumus, santykių intymumą ir apibūdina, koks intymumas yra tinkamas skirtingiems santykiams.

Analizuoja įvairius sprendimo priėmimo būdus ir argumentuoja, kokiose situacijose sprendimų priėmimai turi trumpalaikes, o kokiose – ilgalaikes pasekmes, pateikdami pavyzdžių, kaip supranta žodžius „sveikatai palankūs sprendimai“, mokosi vertindami situacijas priimti sprendimus, kurie padeda išvengti rizikingo elgesio ir žalą darančių pasekmių (pvz., pasiduoti spaudimui ir daryti tai, kam nepritari, pvz., lytiniai santykiai, nusikalstama veika, pavojingas sveikatai elgesys ir kt.).

Nagrinėja, kaip siejasi lytinis potraukis su hormonų kiekio svyravimais organizme, kokie yra lytinį potraukį stiprinantys veiksniai, jo išraiškos valdymas, rūpinimosi savimi svarba, aiškinasi lytiškai plintančios infekcijos sąvoką, lytiškai plintančių ligos simptomus, kaip išvengti šių ligų ir kur kreiptis dėl profilaktinio patikrinimo ir pagalbos pajutus ligos simptomus.

Aiškinasi, kas yra ilgalaikių santykių planavimas, reikšmė asmens visuminei gerovei, aiškinasi ankstyvųjų lytinių santykių poveikį fizinei, psichinei ir socialinei sveikatai.

Aiškinasi, kaip planuojamas nėštumas (pvz., menstruacinio kalendoriaus sekimas, kontracepcijos priemonės, nėštumo planavimas, abipusių santykių įvertinimas, pasekmių numatymas, tolesnio gyvenimo planavimas ir kt.), į ką kreiptis iškilus klausimams dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos.