„Problema, kuri švietime nuolat bus, kad neturime tikro, ilgalaikio susitarimo. Tas partijų susitarimas, kuris pasirašytas prieš 3 metus, mano galva, yra niekinis. Politinės partijos eilinį kartą pasidarė pijarą, kaip susitarėme. Turi būti tikras švietimo susitarimas visoje švietimo bendruomenėje 24 metus į priekį“, – pirmadienį, atvykęs į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime posėdį, sakė E. Milešinas.
Profsąjungos vadovas akcentavo, kad reiktų, jog toks susitarimas būtų peržiūrimas kas 12 metų.
„Ir tada mokytojai bus ramūs, žinos, kad pasikeitus valdžiai jie toliau dirbs tą patį darbą, o ne kas keturi metai – naujos reformos“, – teigė jis.
E. Milešinas akcentuoja, kad jo vadovaujama profsąjunga niekaip nedalyvaus diskusijose dėl dabartinio susitarimo tobulinimo. LŠMPS pirmininkas atkreipia dėmesį, kad be švietimiečių parengtas susitarimas dėl švietimo tėra deklaracijų „makalynė“.
„Jūs, politikai, susitarėte, jūs dabar ir spręskite. Mūsų bendruomenės švietimiečių nereikėjo, tai ir dabar nesikvieskite. Ten nėra ką taisyti, ten kažkokių deklaracijų makalynė. (...) Yra visiškos deklaracijos, kur klausimas, ar tie kas pasirašė supranta, ką pasirašė. Tai dabar ten ir ginčykitės tarpusavyje“, – pabrėžė jis.
LŠMPS vadovas akcentuoja, kad jo profsąjungai daug svarbesnis dokumentas yra su ministerija pasirašyta kolektyvinė sutartis.
„Mes turime savo teisės aktą – kolektyvinę sutartį. Ir mes pernai jau girdėjome, kai pradėjome šnekėti apie darbo užmokesčio vidurkio neatitikimus, girdėjome iš politikų, kad reikės peržiūrėti susitarimus, gal 130 proc. paversti į 120 proc. Aš ir buvusiai ministrei sakiau – jūs tame partijų susitarime verskite, į ką norite. Kolektyvinėje sutartyje yra faktas“, – sakė jis.
2024 metų biudžete neįmanoma numatyti tiek lėšų, kad būtų išspręstos visos problemos
E. Milešinas pripažįsta, kad 2024 metų biudžete neįmanoma numatyti tiek lėšų, kad būtų išspręstos visos pedagogams kylančios problemos. Todėl, anot jo, atnaujintoje kolektyvinėje sutartyje turėtų būti numatytas planas, kokius uždavinius turėtų įgyvendinti ateinančios dvi vyriausybės.
„Aš manyčiau, ministras turėtų atnaujintoje kolektyvinėje sutartyje tikriausiai pasirašyti nuostatas dviem vyriausybėms į priekį, kad juos vykdytų“, – akcentavo LŠMPS pirmininkas.
„Dėl to mes ir siūlome, derybų metu susidėlioti programą, nes suprantama, kad 2024 metų biudžete neįmanoma visų problemų išspręsti. Nes tikrai pinigai yra kosmosas. Jau didžiulė problema bus tas 130 proc. Mūsų skaičiavimais apie 400 mln. eurų, jeigu nuo sausio 1 d. padidėtų“, – taip pat pažymėjo jis.
Profsąjungos vadovas akcentuoja, jog negalima leisti, kad dabartinis švietimo mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas numestų sprendimų naštą jau kitoms Vyriausybėms.
„Ir tikrai mes reikalausime, kad būtų uždėta našta kitoms vyriausybėms. (...) Nes taip negali būti, kad išeinantis ministras palieka viską ir kita Vyriausybė atėjus imsis savo darbų, nepalaikydama tęstinumo“, – teigė E. Milešinas.
ELTA primena, kad LŠMPS pirmadienį inicijuojavo Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo procedūrą. Anot profsąjungos pirmininko pavaduotojo Audriaus Jurgelevičiaus, derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tikimasi baigti iki spalio pradžios, kai Vyriausybė baigs dėlioti 2024 m. valstybės biudžeto projektą.
LŠMPS siūlo keisti šakos kolektyvinę sutartį, numatant mokytojų etatino darbo apmokėjimo taisymą, ikimokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų bei švietimo pagalbą teikiančių specialistų finansavimo pokyčius bei mokinių skaičiaus klasėse mažinimą.
Nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
