„Matau labai paprastą išeitį – ponas Navickas kažkur yra pasakęs, kad jis nereikalauja nieko kito nei tai, kas yra nacionaliniame susitarime. Puiku. Tai jei mes susitariame dėl to, kad įgyvendinsime nacionalinį susitarimą taip, kaip numatyta 2024 metais, manau, kad tikrai galime susitarti“, – pirmadienį „Info TV“ sakė Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
„Gąsdinimas streikais (…) visada skamba labai grasinančiai, bet jei yra noras pasiekti rezultato, tada tikrai manau, kad mes susitarsime. Jei yra kiti norai – politiniai ar kokios kitos ambicijos – tada gali būti ir sunkiau“, – teigė ji.
Anot I. Šimonytės, susiklosčiusia valdantiesiems nepalankia situacija, be abejo, naudosis ir politinė opozicija.
„Oponentai, be jokios abejonės, naudosis profsąjungomis. Nesakau, kad tai yra jų veikimas profsąjungų rankomis, bet visi yra oponentai, kurie parlamente, yra pasirašę tą patį nacionalinį susitarimą su tais pačiais įsipareigojimais“, – sako I. Šimonytė.
„Man atrodo, kad kas dažnai pamirštama – nacionaliniame susitarime yra įsipareigojimas, kad jo įgyvendinimui šalys susitaria ieškoti tvarių finansavimo šaltinių. Tas, kas šiais metais darbo užmokestį siūlo padidinti iš esmės skolon, (...) turėtų taip pat pasiūlyti ir kokių išlaidų atsisakyti arba kokias papildomas pajamas galėtume susirinkti dar šiais metais, kad galėtume tai padaryti“, – teigė premjerė.
I. Šimonytė: Vyriausybė nusitekusi laikytis savo įsipareigojimų
Vyriausybės vadovė pabrėžia, kad Vyriausybė yra nusiteikusi vykdyti savo įsipareigojimą nacionaliniame susitarime dėl švietimo ir iki 2024-ųjų pedagogų algas pakelti iki 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
„Matau galimybę vykdyti tai, kas yra numatyta nacionaliniame susitarime. Kaip ne kartą esu sakiusi – tai numatyta ir Vyriausybės programoje – kad kitų metų pabaigoje mokytojų atlyginimai pasiektų 130 proc. VDU, o dėstytojų ir mokytojų – 150 proc. ir šitą Vyriausybė yra nusiteikusi vykdyti“, – „Info TV“ pirmadienį teigė premjerė I. Šimonytė.
Ji atkreipia dėmesį, kad jei Vyriausybė nuspręstų mokytojams didinti atlyginimus dar šiemet, tai padidintų valstybės įsiskolinimus.
„Reikalavimas šiais metais pakeisti padidinti darbo užmokestį reiškia atidaryti biudžetą, papildomai pasiskolinti ir padidinti valstybės skolą. Techniškai galima tai padaryti, bet (…) šiandien padidinę valstybės skolą tam, kad padidintume atlyginimus, turėsime padidinti skolos aptarnavimo išlaidas kitąmet ir ateinančiais metais ir taip mažinsime savo galimybes kelti tuos pačius atlyginimus“, – pažymėjo I. Šimonytė.
„Tai, kas dabar susiklostė, yra, viena vertus, keista, bet ir nekeista, turint omeny politinį ir biudžetinį ciklą. Nepaisant to, kad kolektyvinės sutartys galioja iki kitų metų, ateinama neva su papildomais pasiūlymais į kolektyvinę sutartį, nors tai keičia ją iš esmės“, – sakė Ministrų kabineto vadovė.
I. Šimonytė taip pat laikosi pozicijos, kad, esant dabartinei situacijai, racionali diskusija dėl mokytojų atlyginimų didinimo iki 130 proc. VDU, turėtų vykti kalbant apie 2024 metus.
„Racionali diskusija vis dėlto turėtų vykti apie 2024-uosius metus. 2024-ųjų metų biudžete pedagogų darbo užmokesčio didėjimas turbūt bus didžiausias straipsnis (…) iš to, ką sprendžia pagal savo nuostatas ir programą Vyriausybė, pedagogų, dėstytojų darbo užmokesčio indeksavimas bus pats didžiausias biudžete“, – atkreipė dėmesį I. Šimonytė.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė praėjusią savaitę streiką planuojančios profesinės sąjungos keliamus reikalavimus pavadino nerealistiniais. Anot premjerės, streikuoti yra pedagogų valia, tačiau, pažymėjo ji, nėra galimybių įgyvendinti reikalavimo dar šiais metais padidinti atlyginimus. Todėl, pabrėžė Vyriausybės vadovė, kyla klausimas, ar pedagogai išvis nori derėtis.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Profsąjunga siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
Praėjusią savaitę apie prisijungimą prie streiko pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl jos iškeltų reikalavimų.
Jų reikalavimai susiję su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra, švietimo pagalbos finansavimu ir tyrėjų krepšeliu.
