Mat pirmokų šįmet sulaukta 2,3 tūkst. mažiau ir, nors pastaraisiais metais daugiau žmonių grįžta į Lietuvą nei išvyksta, ilgainiui mokyklos tuštės, jei nepavyks sustabdyti smunkančio gimstamumo.
Mokyklų šiais mokslo metais taip pat nesumažėjo – kaip ir pernai, jų veiks apie 900.
Bet naujovių numatoma nemažai, nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, kad permainos nebus radikalios.
Dalis moksleivių mokysis pagal atnaujintas programas, kuriomis, kaip aiškina ŠMSM, siekiama ne tik perteikti žinias, bet ir ugdyti gebėjimą jas taikyti praktiškai, įgyti daugiau šiuolaikiniam gyvenimui reikalingų įgūdžių.
Mokytojai skundžiasi, kad nėra pasirengta naujoms mokymo programoms, neišleista atnaujintam ugdymui būtina literatūra, bet ministerija atkerta, jog mokyklos jau nupirkusios per 19 tūkst. 26 pavadinimų vadovėlių, tiesa, priduriama, kad jie daugiausia skirti pradinukams.
Kita vertus, mokytojams leidžiama patiems pasirinkti net 30 proc. savo mokomo dalyko turinio. Be to, dirbantiems pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas pedagogams 20 proc. ilginamas pamokoms pasirengti skirtas laikas ir tam šiemet papildomai skirta 7,5 mln. eurų.
Šiek tiek padidinamas matematikos pamokų skaičius – užpernai itin prasti valstybinio egzamino rezultatai, nors šiemet pagerėję, pastūmėjo parengti šio dalyko mokymo gerinimo planą 2023–2030 m.
Atsiras ir naujo pobūdžio pamoka, kuria bus ugdomi moksleivių gyvenimo įgūdžiai.
Tai turėtų būti labai plačios aprėpties socialinių ir emocinių potyrių dalykas – bus mokoma stiprinti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą, kurti pagarbius santykius, gerbti žmogaus teises, atmesti patyčias ir smurtą, ugdyti lytiškumą, suvokti lyčių lygybę ir net saugiai elgtis keliuose, nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų.
Griežtinama ir mokyklos lankymo tvarka. Tėvai dėl vaiko ligos galės pateisinti per mėnesį penkias praleistų pamokų dienas, o jei mokinys sirgs ilgiau, reikės pateikti tai pagrindžiančius duomenis iš elektroninės sveikatos informacinės sistemos ar kitokius įrodymus.
Numatomi svarbūs pokyčiai vertinant mokinių žinias. Valstybiniai egzaminai bus laikomi dalimis, mažesnėmis apimtimis, pavasarį pasitelkiant tarpinius pasiekimų patikrinimus, per kuriuos bus galima gauti 40 proc. galutinio vertinimo.
Tiek užtenka, kad egzaminas būtų laikomas išlaikytu.
Iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad tokie pakeitimai sukeltų mokyklose didelę sumaištį ir būtų vertinami blogai.
Tačiau nepanašu, kad pedagogai naujuosius mokslo metus pasitinka optimistiškai nusiteikę. Negana to, švietimo darbuotojų profesinės sąjungos rengiasi įspėjamajam, o jei reikalavimai nebus patenkinti – ir neterminuotam streikui.
Niekas negali ginčyti, kad streikas – teisėta darbuotojų teisių gynimo priemonė, ko gero, Lietuvoje dar ir per retai pasitelkiama.
Bet problema, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS), kuri pirmoji prabilo apie streiką, reikalavimai tokie maksimalistiniai, jog kitaip, kaip visiškai atitrūkusiais nuo realybės, jų vadinti neišeina.
Galbūt ŠMSM ir kiek perdeda, kai skaičiuoja, kiek lėšų prireiktų LŠDPS reikalavimams tenkinti, bet šios profesinės sąjungos užmojai išties akivaizdžiai viršijantys Lietuvos biudžeto galimybes.
LŠDPS reikalauja jau nuo šio rugsėjo 20 proc. padidinti mokyklų darbuotojų algas. Tam šįmet papildomai prireiktų 138 mln. litų, o šių metų biudžetas jau baigiamas vykdyti ir, aišku, tiek pinigų neatsirastų. Negana to, reikalaujama nuo kitų metų pradžios dar 30 proc. padidinti algas, o tai 2024 m. biudžetui atsieitų 1,135 mlrd. eurų.
Pedagogų uždarbis išaugtų maždaug 56 proc., bet reikėtų smarkiai nurėžti gal karines, gal sveikatos apsaugos išlaidas arba kitų metų šalies biudžetas pasidarytų katastrofiškai deficitinis.
ŠMSM žada kitąmet didinti pedagogams atlyginimus ir siekti jiems partijų susitarimu numatyto 130 proc. vidutinio šalies uždarbio lygio, bet 56 proc. augimą laiko fantazijomis, juo labiau kad ir dabar mokytojas atskaičius mokesčius vidutiniškai uždirba 1328 eurus per mėnesį.
Maža to, LŠDPS dar reikalauja 20 proc. sumažinti mokinių skaičių klasėse. Tai pareikalautų maždaug 2 mlrd. eurų.
Net ir mokytojų tiek nebūtų įmanoma rasti, reikėtų pastatyti penktadalį naujų mokyklų.
Greičiausiai ir profesinių sąjungų veikėjai supranta, kad tokie norai nerealūs, bet reikalaudami per daug tikisi taip bent daugiau išspausti iš valdžios.
Kitais metais vyks keleri rinkimai, ir tokia taktika politiniu požiūriu gal ir gudri – opozicijos politikai jau paskubėjo pareikšti solidarumą su LŠDPS, skelbia, kad pedagogai pagrįstai piktinasi valdančiaisiais.
Tai natūralūs politiniai žaidimai, bet būtų negerai, jei gyvybiškai svarbus švietimo kokybės siekis, užuot gerai pasirengus būtinoms permainoms, nuskęstų demagogijos ir populizmo liūne.
