Vienas didžiausių iššūkių – po vasaros pramogų grįžti prie namų darbų, tad ugdymo kokybės specialistė dalinasi patarimais, kaip tėvai gali padėti vaikams lengviau įveikti iššūkius ruošiant namų darbų užduotis.
Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, tyrimai rodo, kad vidurinės mokyklos mokiniai namų darbams vidutiniškai skiria beveik septynias valandas per savaitę. Kai tuo metu pagrindinės – maždaug tris su puse, o pradinės – beveik tris valandas per savaitę.
Kiek laiko vaikas užtruks ruošdamas namų darbus, priklauso nuo įvairių faktorių, pavyzdžiui, vaiko gebėjimų, tempo, aplinkos ir kt.
Tyrimų duomenimis, beveik pusė tėvų, kurių vaikai mokosi 3–12 klasėse, tikrina, ar vaikai atlieka namų darbus. Dalis tėvų paaiškina užduotis ar net padeda jas atlikti. Pasitaiko atvejų, kai vengimas atlikti namų darbus tampa vaikų ir tėvų konfliktų priežastimi.
Siekiant to išvengti ir padėti mokiniams palengvinti namų darbų atlikimo procesą, specialistai rekomenduoja išbandyti kelis naudingus patarimus.
Patraukli vieta mokymuisi
Kiekvienas išmintingas darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų efektyvumą, siekia sukurti palankias darbo sąlygas. Anot švietimo ekspertų, panaši taisyklė turėtų galioti ir tėvams, norintiems, kad jų vaikai sėkmingai atliktų namų darbus. Visų pirma, svarbu ieškoti galimybių sukurti vaikui patrauklią ir patogią mokymosi vietą namuose.
„Būtų geriausia, jei vaikas pats galėtų išsirinkti baldus, aksesuarus, apšvietimą. Žinoma, prireikus tėvai turėtų patarti, bet vaiko dalyvavimas ir nuomonės išklausymas yra labai svarbus.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad mokymuisi skirtoje erdvėje nebūtų žaidimų, įjungto televizoriaus ar kitų dėmesį galinčių blaškyti detalių. Visa tai padeda vaikams susikoncentruoti į užduočių atlikimą, skatina efektyvų darbą ir sumažina trukdžius, taip pagerinant vaiko mokymosi rezultatus“, – pastebi „Vitlio licėjaus“ ugdymo kokybės vadovė Ieva Jankauskienė.
Dienotvarkė
Nuo pat mažų dienų vaikams svarbu turėti aiškų dienos režimą. Tai neturėtų keistis ir pradėjus lankyti mokyklą. Tiesa, kalbėdami apie dienos režimą ekspertai turi omenyje ne tik tinkamą laiką ir trukmę miegui, bet ir namų darbus.
Anot I. Jankauskienės, kiekvienai šeimai naudinga turėti dienotvarkę, kurioje būtų numatytas ir namų darbų bei skaitymo laikas.
„Tuo metu ir tėvai turėtų užsiimti panašia ramia veikla, skaityti knygą ar naujienas – geriausia neblaškyti vaikų dėmesio žiūrint televiziją ar filmus. Taip sukursite savo šeimos tradicijas, rodysite sektiną pavyzdį. Namų darbų, skaitymo laikas turi tapti visos šeimos įpročiu, tik svarbu rasti balansą ir tam tinkamiausią laiką“, – sako I. Jankauskienė.
Svarbu žinoti prasmę
Kaip ir kiekvienam iš mūsų, atliekant laiko ir pastangų reikalaujančias užduotis labai svarbu suprasti jų prasmę ir naudą. Taip pat ir vaikams būtina žinoti, kodėl jiems skirtos užduotys yra naudingos. „Vitlio licėjaus“ atstovės teigimu, dažniausiai apie tai su vaikais kalba mokytojai, jie padeda suprasti namų darbams skirtų užduočių tikslą bei poveikį mokinio žinių ir įgūdžių įtvirtinimui.
„Tačiau grįžęs namo vaikas gali pradėti tuo abejoti, todėl šalia esantys tėvai gali padėti jam tai prisiminti. Tėvai geriausiai žino, kokias asmenines savybes ar kompetencijas ugdosi jų vaikas, atlikdamas užduotis namuose – nepamirškite priminti jiems apie šią naudą“, – primena I. Jankauskienė.
Bendradarbiaukite su mokytojais
Bendradarbiavimas dažniausiai padeda pasiekti geriausių rezultatų, tad švietimo specialistė rekomenduoja drąsiai kreiptis į mokytojus, aptarti su jais namų darbų ir motyvacijos klausimus, atkreipti dėmesį į jų rekomendacijas ir taikyti jas namuose.
Patariama dalyvauti mokyklos organizuojamuose individualiuose susitikimuose su dalykų mokytojais net tuo atveju, jei vaikas ir neturi mokymosi sunkumų.
Patarti, bet ne padaryti už juos
„Pasitaiko atvejų, kai tėvai norėdami gero savo vaikams, padaro meškos paslaugą – susidūrus su sunkumais namų darbus atlieka už juos. Tyrimai rodo, kad tėvų įsitraukimas į namų darbų ruošimo procesą gali turėti teigiamos įtakos mokinių akademiniams pasiekimams, tačiau pernelyg didelė tėvų pagalba gali turėti ir neigiamų pasekmių vaiko gebėjimui mokytis savarankiškai.
Tad šeimos nariai gali padėti pasiūlydami savo idėjas, panašius pavyzdžius ar kitaip užvesdami ant kelio ir leisdami vaikui pačiam suprasti, kaip užduotis turėtų būti atliekama. Tačiau neturėtų pateikti teisingų atsakymų ar jas atlikti už juos.
Jei tokia pagalba reikalinga dažnai, tėvai turėtų susisiekti su mokytoju ir aptarti mokymosi sunkumus“, – sako I. Jankauskienė.
Savarankiškumas
Labai naudinga mokyti vaiką savarankiškumo ir savireguliacijos, t.y. leiskite jam suprasti, kad pasitikite juo, sudarykite sąlygas būti atsakingam už savo namų darbų atlikimą. Pavyzdžiui, patikrinkite progresą, mokytojos komentarus, įvertinimus už namų darbus ne kasdien, bet kas savaitę.
Būtinai aptarkite su vaiku, kaip jam sekėsi, su kokiais sunkumais susidūrė, kuo jis didžiuojasi ir džiaugiasi. Nepamirškite apdovanoti jį už susitarimų laikymąsi, pastangas, atsakomybę – turėkite numatę planą smagiai išvykai, kino teatrui ar tam, ko vaikas seniai norėjo.
Svarbus ir mokytojų vaidmuo
Vis dėlto už ugdymo kokybę atsakinga specialistė ragina ir mokytojus ieškoti naujų būdų, kaip sudominti mokinius ne tik klasėje, bet ir formuojant užduotis namų darbams. Pavyzdžiui, pasitelkti nestandartines užduotis ir inovatyvias technologijas, projektines veiklas, kurios skatina analizuoti realaus pasaulio problemas ir aktualijas.
Vaikai neturėtų jaustis taip, lyg namų darbai būtų tarsi bausmės forma. Priešingai – atlikę užduotį jie turėtų jausti pasitenkinimą, todėl labai svarbu jas diferencijuoti pagal vaikų gebėjimus, tempą ir kitus svarbius aspektus.
„Kiekvienas mokinys yra unikalus, turi skirtingus gebėjimus, mokymosi stilių ir motyvaciją. Taigi, mokytojo užduotis – diferencijuotai pateikti namų darbus, kad mokiniams užduotys nepasirodytų nuobodžiai per lengvos, tačiau ir įveikiamos, kad mokinys patirtų mokymosi sėkmę.
Nemažiau svarbu ir tai, kad mokytojai skirtų pakankamai laiko ir dėmesio namų darbų pa(si)tikrinimui, išsiakiškinimui, atsakymui į mokiniams kilusius klausimus“, – teigia „Vitlio licėjaus“ atstovė.
Tiek tyrimai, tiek ir praktinė specialistų patirtis rodo, kad jei namų darbai nėra reguliariai tikrinami, ilgainiui mokiniai praranda motyvaciją juos atlikti.
Mokytojai gali pasitelkti įvairias mokinių skatinimo sistemas, kaupiamuosius pažymius ar kitas strategijas. Tuo metu tėvams rekomenduojama sekti ir domėtis ugdymo(si) procesu – išsiaiškinti, kaip buvo įvertinti namų darbai, ką mokytoja rekomendavo papildomai.
Anot specialistės, namų darbai svarbūs ne tik dėl įvertinimų, jie padeda užtikrinti ugdymo kokybę, įtvirtinti pamokose įgytas žinias, ugdyti mokinių savarankiškumą, savireguliaciją ir motyvaciją. O pasitelkdami aukščiau minėtas priemones, tikėtina, vaikams bus lengviau įveikti namų darbų užduotis.
