Anot jo, tikroji bėda iš mirties taško nepajudėti gali net iki metų pabaigos, nes pokyčiui dar tinkamai nepasiruošta. O ir priežasčių, kodėl vaikas nevaikšto į mokyklą, interpretacijoms palikta per daug erdvės.
Apie tai A.Jurgelevičius kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Turi ne vieną pastabą
Nuo šio rugsėjo tėvai dėl ligos per mėnesį galės pateisinti penkias dienas arba ir daugiau dėl svarbių, objektyvių, pagrįstų priežasčių.
Jei vaikas sirgs daugiau kaip penkias dienas per mėnesį, tėvai mokyklai turėtų pateikti informaciją iš elektroninės sveikatos informacinės sistemos ar kitą įrodymą, pagrindžiantį mokinio ligą ar apsilankymą pas gydytoją, pažymėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Medicininių pažymų gydytojai neišrašinės. Dabar rengiama sistema, kuri leis pateisinti pamokas automatiškai, kai elektroninėje sveikatos informacinėje sistemoje atsiras įrašas apie apsilankymą pas gydytoją. Tokia sistema galėtų būti baigta ir pradėtų veikti nuo kitų metų.
Kol jos nėra, ateinančiais mokslo metais tėvai, pateisindami daugiau nei penkias dienas per mėnesį dėl vaiko ligos, turės mokyklai pateikti vaiko ligą pagrindžiančią informaciją.
Kaip ir iki šiol dažniausiai buvo taikoma mokyklose, mokyklos administracija pateisins mokinio praleistas pamokas dėl dalyvavimo renginiuose, varžybose, olimpiadose ir pan.
Vaikui mokyklos nelankant ilgiau nei 5 dienas ir negavus iš tėvų jokios informacijos apie vaiko ligą ar kitas svarbias nelankymo priežastis, mokykla turės susisiekti su tėvais. Jei nepateisinti praleidimai kartosis, nelankymo priežastis aiškinsis mokyklos vaiko gerovės komisija, jei nepadės ir tai, bus kreipiamasi į savivaldybę dėl kompleksinės pagalbos mokiniui ir jo šeimai.
Tokį pagalbos teikimo algoritmą mokyklos paprastai taiko ir dabar.
Pasak LŠMPS atstovo, pamokų nelankymo problema yra akivaizdi, ir tai, kad vaikai nevaikšto į mokyklą, neabejotinai turi įtakos jų pasiekimams, mokymosi rezultatams.
Tačiau, anot A.Jurgelevičiaus, šiandien kyla nemažai klausimų, ar šiam skauduliui spręsti pasirinktas įstatyminis kelias bus efektyvus.
„Mūsų, kaip profesinės sąjungos, ir mano, kaip mokytojo, dirbančio kelis dešimtmečius, manymu, tai iš esmės yra šaudymas į žvirblius iš patrankos. Siūlomos priemonės, teisės aktų pakeitimas, nauji aprašai yra tai, kas iš esmės mokyklose yra daroma.
Daroma galbūt nenuosekliai, šiek tiek skirtingai, bet problema yra ta, kad mokyklos arba nenori, arba neturi priemonių pasiekti, kad mokiniai lankytų mokyklą.
O mokiniai lankyti mokyklas privalo – tėvai privalo užtikrinti, kad vaikai eitų į mokyklas, nes su švietimo įstaiga kiekvieno mokinio tėvai arba globėjai yra pasirašę mokymosi sutartis, kuriose juodu ant balto yra išdėstyta ši pareiga“, – akcentavo A.Jurgelevičius.
LŠMPS pirmininko pavaduotojo teigimu, lankomumo bėdą ugdymo įstaigose spręsti bandė ir ankstesnių kadencijų valdžios, tačiau ryžtingų žingsnių iki šiol žengta nebuvo. Nors dabar problemos sprendimas pajudėjo, pedagogas trūkumų vis tiek įžvelgia.
„Pastabų turime nemažai, bet esminės yra tokios, kad, visų pirma, yra labai mažai laiko pasiruošti šito teisės akto įgyvendinimui. Viešosios konsultacijos buvo baigtos 16 dieną, iki tol buvo galima teikti pastabas, susitikime su švietimo skyrių vedėjais ir švietimo bendruomene ministras pasakė, kad jau tuoj tuoj bus atsižvelgta į pastabas ir bus patvirtintas dokumentas.
Bet pačiame dokumente yra numatyta, kad, tiek mokyklos, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai skyriai turės pasiruošti savo dokumentus, kaip įgyvendinti šitą lankomumo užtikrinimo tvarką.
Tai mes manome, kad neužtenka priimti dokumento, bet reikia suteikti laiko pasiruošti ir mokykloms, ir kitoms institucijoms, kurios dalyvauja šiame lankomumo užtikrinimo procese.
Atrodo, kad nebus pasiruošta, ir maždaug iki Naujųjų metų šis dokumentas liks ant popieriaus, o situacija su lankomumu negerės“, – spėjo A.Jurgelevičius.
Užsimena ir apie administracinę atsakomybę
Kita spraga, anot profsąjungos atstovo, yra ta, jog iki šiol neaišku, kaip reikės interpretuoti kai kurias pamokų nelankymo priežastis. Dėl to esą gali kilti net konfliktų.
„Yra numatyta, kiek dienų mokinys gali praleisti su pateisinama priežastimi, tėvams nesulaukiant sankcijų. Bet yra padarytos išimtys, ir tokios formuluotės, kaip dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių mokyklos gali nusistatyti kitokį dienų skaičių. Mes suprantame, kad mokykla gali nustatyti didesnį dienų skaičių, kurias mokinys gali praleidinėti.
Manome, jog, jeigu jau griežtiname tvarką, tai išimčių neturėtų būti, o jeigu jau daromos išimtys, turėtų būti aiškiai nurodyta, dėl kokių priežasčių. Kiekvienas žmogus supranta, kad formuluotė „objektyvios ir pagrįstos priežastys“ yra visiškai abstrakti ir grasinasi įsivelti į ginčus, ar tos priežastys tikrai pagrįstos ir objektyvios“, – dėstė mokytojas.
A.Jurgelevičius taip pat atkreipė dėmesį, jog, pagal naująją tvarką, mokyklos be pateisinamų priežasčių nelankančių vaikų tėvai vis tiek nesulauks jokių sankcijų.
„Iš esmės, sankcijos už tai, kad mokinys nelanko mokyklos, jo tėvams ir globėjams yra paliktos tokios pačios, kaip dabar. Tai iš esmės sankcijų nėra. Yra kalbama apie minimalios priežiūros priemonių skyrimą, apie kreipimąsi į institucijas, tarp eilučių kalbama apie administracinę atsakomybę.
Mūsų manymu, reikėtų aiškiai pasakyti: vieną kartą pažeidus šitą teisės aktą galbūt administracinės atsakomybės gali nebūti, bet antrą ir vėlesnius kartus tokia atsakomybė tėvams ar globėjams turi būti. Mokykla turi aiškiai tą pasakyti, ir situacija turėtų keistis“, – aiškino LŠMPS pirmininko pavaduotojas.
Nors profsąjunga tvarkos dėl lankomumo griežtinimui ir pritaria, esą papildomų diskusijų dar tikrai reikėtų.
„Jeigu tėvai toleruoja situacijas, kad vaikai dėl kažkokių savo psichinės sveikatos problemų ar kitokių objektyvių priežasčių į mokyklą neina, ir nesprendžia tos problemos, čia jau yra bendradarbiavimo su mokykla problemos, kurias reikėtų spręsti jau kitais teisės aktais ir kitomis priemonėmis.
Mes manome, kad šitos tvarkos įgyvendinimas ir sugriežtinimas spręstų tas situacijas, kai vaikai šiaip neina į mokyklą, o tėvai iš meilės savo vaikams, iš abejingumo ar dėl kažkokių kitų priežasčių galvoja: nenori ir neik“, – pažymėjo A.Jurgelevičius.
