„Aš manau, kad švietimas yra absoliučiai prioritetinė sritis. Prisiminus praėjusių metų rinkimus ir rinkimų pažadus, atrodė, kad ši tema – numeris vienas. Per šiuos metus, per šią kadenciją, reikia pripažinti, jog švietimas numeris vienas tema nebuvo“, – „Žinių radijui“ teigė Seimo vicepirmininkas.
Anot V. Mitalo, dėl darbo užmokesčio didinimo buvo susitarta pačių politinių partijų, todėl, pabrėžė jis, toks mokytojų lūkestis yra suprantamas.
„Na, streikas yra kraštutinė priemonė, bet aš iš dalies suprantu lūkestį, kad jeigu visos politinės partijos susitarė, jeigu mes iš tikrųjų per ganėtinai sudėtingus laikus išvairavome nekaldami gilyn į biudžeto deficitą, (...) gal jau dabar, susitvarkius kai kuriems išorės faktoriams, galėtumėme grįžti prie to, ką visos partijos sakė apie numerį vieną ir švietimą vėl iškelti į pirmą planą“, – komentavo politikas.
Pasak V. Mitalo, politikai turi surasti lėšų mokytojų atlyginimų didinimui, kad būtų įgyvendintas nacionalinis susitarimas dėl švietimo politikos.
„Aš manau, kad tų pinigų reikia labai rimtai paieškoti tam, kad mokytojų lūkestis dėl atlyginimų, kuris yra ne tik lūkestis, bet ir politinių partijų susitarimas, būtų įgyvendintas“, – akcentavo „laisvietis“.
Vis dėlto, V. Mitalo teigimu, politinių partijų sutartas siekis, kad kitais metais pedagogų atlyginimas siektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, yra logiškas ir įgyvendinamas.
„130 proc. vidutinio darbo užmokesčio yra ir sutartas siekis, ir logiškas siekis. 130 proc. nuo vidutinio atlyginimo, mano nuomone, yra tikrai pakankamai aiškus rodiklis, kurį pasiekus turėtų būti geriau ir bus geriau. Ypač žinant, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje, kad ir šiemet, žada apie 10 proc. didėti“, – sakė politikas.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) nariai antradienį numatė mokytojų streiko datas. Įspėjamąjį streiką, trunkantį 2 valandas, pedagogai surengs rugsėjo 15 dieną, o tikrąjį – nuo rugsėjo 29-osios.
Pasak streiką organizuojančios profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko, streiką organizuoti nuspręsta po to, kai iš švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto nebuvo sulaukta konkrečių sprendimų dėl pedagogų atlyginimų didinimo.
LŠDPS reikalauja, kad nuo šių metų rugsėjo mokytojų atlyginimai būtų padidinti 20 proc., o nuo 2024 m. sausio 1 d. – padidinti dar 30 proc.
ŠMSM skaičiavimais, šiam reikalavimui 2023 m. papildomai reikėtų 138 mln. eurų, o 2024 m. papildomam didinimui reikėtų dar 721 mln. eurų. Iš viso 2023 m. – 138 mln. eurų, o 2024 m. – 1,135 mlrd. eurų.
Taip pat profsąjunga prašo sumažinti didžiausius leistinus klasių dydžius: pradiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 24), viduriniame ir pagrindiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 30), ikimokykliniame ugdyme iki 3 m. – iki 10 mokinių (dabar iki 2 m. – 10; nuo 2 iki 3 m. – 15), ikimokykliniame ugdyme nuo 3 m. iki priešmokyklinio ugdymo – 15 mokinių (dabar – 20).
ŠMSM vertinimu, esant ribotiems valstybės ištekliams, nebūtų galimybių vienu metu ir mažinti klases, ir didinti darbo užmokestį ar investuoti į kitas priemones.
