Svarbiausia šiandieninio mūsų kartos gyvenimo dalis – technologijos. Jas mes naudojame pačias įvairiausias ir greitai prie jų prisitaikome. Nors technologijų pagalba išmokstame daug naujų dalykų ir išsiugdome naujų įgūdžių, „Z“ karta yra itin pažeidžiama priklausomybės nuo technologijų atžvilgiu.
Nuo vaikystės skaitmeninių technologijų ir interneto apsuptyje augusiems šios kartos atstovams vis dažniau pasireiškia įvairios dėmesio sutelkimo bei išlaikymo problemos, kurios vėliau trukdo mokytis, dirbti bei atlikti kitas veiklas.
Mūsų vartojamas laisvalaikio bei žiniasklaidos priemonių turinys, kuris yra skaitmeninis, skirtingai nei „Z‘‘ kartos atstovų perspektyvoje nereikšmingais tapę popieriniai laikraščiai, taip pat televizija ar radijas, yra itin greito pobūdžio ir kur kas laisviau pasiekiamas. Vis dėlto „Z“ kartos vartojama turinio forma, pateikiama kaip kelių dešimčių žodžių tekstai ar vos kelias minutes ar net sekundes trunkantys vaizdo ir garso įrašai socialiniuose tinkluose.
Toks turinys mažina jį vartojančių žmonių koncentraciją, kas, ilgainiui, sukelia sunkumų dirbant prie didesnių projektų, kuriems reikalingas gebėjimas sutelkti dėmesį ne tik kelioms sekundėms, o išlaikyti jį valandoms, dienoms ar savaitėms. Tos pačios skaitmeninės technologijos, nors tai ir puikus įrankis, vis labiau palengvinantis mūsų gyvenimus, dažnai tampa pagrindiniu išsiblaškymo kaltininku, nes prie jų paprasčiausiai praleidžiame per daug laiko ir kartais, dėl šios priežasties, rizikuojame net pamiršti apie mums paskirtas pareigas.
Iš čia kyla kita problema – atsakomybės trūkumas. Dažnai tenka girdėti, kad mūsų kartos atstovus vadina prastais darbuotojais, kuriems nerūpi jiems patikėtos pareigos ir apskritai darbo aplinka. Nors ir yra žmonių, kurie yra neatsakingi, tačiau manau, kad ši problema kyla iš realaus pasaulio patirties trūkumo ir apskritai yra bendras viso jaunimo bruožas, kuris nors šiek tiek pasireiškė kiekvienoje egzistavusioje kartoje.
Taip pat, lyginant su vyresnėmis kartomis, mes nematėme karo ir būtinybės dirbti sunkius fizinius darbus. Globalios permainos ne tik per paskutinį amžių, bet net ir kelis paskutinius dešimtmečius įgavo tokį spartų pagreitį, jog skirtingų kartų atstovams paprasčiausiai darosi per sunku suprasti tai, kas vėlesnėms kartoms, jų tarpe ir „Z‘‘ kartai, atrodo įgimta.
Tai galima būtų pavaizduoti „Z‘‘ kartos santykiais su jai artimiausia „Tūkstantmečio‘‘ (angl. Millenials) karta, kuriai taip pat artimas 21a. technologijų pasaulis bei nesutarimai su vyresnėmis kartomis. Vis dėlto, nepaisant šių panašumų, „Z‘‘ karta, dažnai net ir savo artimiausių „giminaičių‘‘ lieka nesuprasta, nes gyvena kur kas labiau brandžiame skaitmeninių technologijų amžiuje. Šiuolaikinis, mūsų kartai žinomas darbo pobūdis yra kur kas labiau veikiamas skaitmeninių technologijų ir interneto tinklo. Tai ypač įrodo faktas, jog vis dažniau atsiranda galimybė dirbti bet kur, net ir iš namų. T
odėl nenuostabu, kad yra sunku prisitaikyti prie kitokios, nepažįstamos, vyresnių kartų atstovų, vis dar jaunosioms kartoms primetamos aplinkos. Tačiau, bet kokiu atveju yra sunku paneigti faktą, jog su kiekviena karta techninis atidumas ir profesinė atsakomybė ima mažėti.
Taip pat svarbu paminėti, kad daugelis iš mūsų paskutinius metus mokykloje ar nemažą dalį laiko universitete, taip pat darbe, praleidome Covid-19 pandemijos sąlygomis. Tai stipriai sumažino atsakomybės jausmą, kurį jausdavome su mokytojais, dėstytojais, darbdaviais bendraudami gyvai.
Manau, kad pandemija stipriai paveikė visą pasaulį, tačiau iš mūsų kartos ji atėmė svarbiausius brandos metus. Užaugome šaltesni ir labiau linkę į individualizmą ir vienatvę. Šiai būklei, savaime aišku, nepadeda ir iš privačiojo sektoriaus vis sparčiau nykstantis žmogiškasis faktorius – mes, bene, pirmoji karta, kuriai vietoje pardavėjo bendrauti su kompiuterio ekranu yra visiškai normalu ir natūralu.
Iš esmės, net jeigu ir esame nurašyti, manau, kad stipriai vertiname ir inicijuojame pasikeitimus pasaulyje. Mano karta turi stiprų balsą, kuriuo visus skatina atkreipti dėmesį į socialines problemas. Mes daug kalbame apie tvarumą, žmonių teises ir apskritai pasaulio išsaugojimą. Manau, kad tai yra mūsų stiprioji pusė, esame kitokie, tačiau savaip įkvėpinantys ir kovojantys už savo tiesą.
