Beje, Alytuje šiemet IT liko vienintelis dalykas, be anglų ir lietuvių kalbų, iš kurio alytiškiai dar gauna VBE 100-ukus. Ar tai turėtų kelti nerimą? Panašu, kad taip.
Šimtukininkų mokytojos mintys apie šią ir kitas aktualijas – interviu.
– Kiek metų iš eilės Jūsų mokiniai gauna IT VBE šimtukus?
– Kasmet IT VBE egzaminą renkasi laikyti 16–24 mokiniai, kuriuos mokau programavimo, ir tarp jų kasmet atsiranda šimtukininkų. Nuo 2015 metų mano mokiniai kasmet gavo šimtukus, iš viso – 34. Džiaugiuosi už savo mokinius, kai jie pasiekia gerų rezultatų.
Šimtukų padaugėjo, kai nuo 2013 metų VBE imta taikyti kriterinį vertinimą, t. y. kai kandidatų valstybinių brandos egzaminų metu gauti įvertinimai priskiriami iš anksto nustatytiems VBE pasiekimų lygiams, naudojant apibrėžtus vertinimo kriterijus.
Iki tol VBE, rengiamų nuo 1999 metų, vertinimas buvo norminis, kai mokinių pasiekimai buvo lyginami tarpusavyje. Taigi galutinis konkretaus abituriento pasiekimų įvertinimas priklausė ne tik nuo jo, bet ir nuo kitų tą patį egzaminą laikiusių mokinių rezultatų. Mano manymu, tai buvo neteisinga.
– Kaip pavyksta mokinius sumotyvuoti siekti ir pasiekti rezultato? Kokia šito fenomeno paslaptis, kad kasmet pavyksta atrasti gabių abiturientų, ar gal žinote kokią kitokią paslaptį?
– Šimtuką gali gauti nebūtinai gabus mokinys, bet būtinai jis turi būti darbštus. Europoje pagal įvairius vertinimus ir kriterijus gabūs vaikai sudaro tik 3–10 proc. Lietuvoje gabių mokinių registracijos nėra.
Vadinasi, mes daugiausia dirbame su vidutinių gabumų mokiniais. Pagrindinė mano kaip mokytojos užduotis – sumotyvuoti mokinius, parodyti kelią, būti konsultante, į rankas įduodančia priemones, bet dirbti ir siekti užsibrėžto tikslo turi jie patys.
Pamokose užduotis diferencijuoju, nes vaikai būna skirtingų gabumų, dirba skirtingu tempu. Dažnai kartoju, kad geriau padaryti mažiau užduočių, bet iki galo, nepalikti jų nebaigtų. Prisideda sėkmės istorijos: į gimnaziją kviečiame studentus ar dirbančius buvusius mokinius, kurie pasidalija savo pasiekimais.
Stengiuosi, kad mokiniai įgytų patirties dalyvaudami įvairiuose konkursuose. Tuomet jie lengviau susitvarko su savo emocijomis ir stresu per egzaminą, išmoksta kontroliuoti laiką, sugeba apibendrinti ir atsirinkti turimas žinias. Mokiniams kartoju, kad, jeigu jūsų pirmas konkursas gyvenime yra valstybinis egzaminas, tai nieko gero. Netgi nesvarbu, kokio mokomojo dalyko konkursuose ar olimpiadose jie dalyvauja, svarbu, kad dalyvautų.
Džiaugiuosi, kad Alytuje yra vieningas ir darbštus informacinių technologijų mokytojų kolektyvas. Be informatikos olimpiados kasmet Alytuje rengiame dar penkis konkursus, iš kurių tris inicijavau aš: „Kompiuterinių kūrybinių darbų konkursas“ (vyksta nuo 2003 m.), „Informacinių technologijų taikymo konkursas“ (nuo 2005 m.), „Programuotojų varžybos“ (nuo 2015 m.).
Dar vyksta teksto greitojo rašymo kompiuteriu ir kompiuterinio piešinio konkursai. Mano mokiniai nepraleido nė vieno šio konkurso. Sukaupta mokinių patirtis atsiperka egzaminuose. Gaila, bet ne visus mokinius galiu išsiųsti dalyvauti konkursuose, todėl su kolega IT mokytoju metodininku Tomu Balynu organizuojame konkursus gimnazijoje, dalyvaujame respublikiniuose konkursuose.
Pavyzdžiui mūsų gimnazija nėra praleidusi informatinio mąstymo konkurso „Bebras“, kuris Lietuvoje rengiamas jau 19 metų! Jame dalyvauja visi mūsų gimnazistai, kurie mokosi informatikos.
Prie gerų IT VBE rezultatų Alytuje prisidėjo ir 2013 metais įkurta Jaunųjų informatikų akademija (JIA), veikianti Alytaus kolegijoje ir vadovaujama Danutės Baravykienės. Šioje akademijoje aštuonerius metus dirbu ir aš. Gabus vaikas ir nelankydamas šios Akademijos gaudavo šimtuką, tačiau vidutinių gabumų vaikams ji labai padėjo.
Juk iš visų egzaminuojamųjų dalykų informacinėms technologijoms numatytas mažiausias pamokų skaičius: 5–7 ir 9–10 klasėse po 1 savaitinę pamoką, 11–12 klasėse bendriniam kursui po 1, išplėstiniam kursui – tik po 2 savaitines pamokas, o 8-oje klasėje visai nėra! Pavyzdžiui, netgi menų dalykams išplėstiniam kursui 11–12 klasėse numatyta po 3 savaitines pamokas.
Žinoma, ne visus mokinius pavyksta sumotyvuoti. Kai kurie pasirenka kitus prioritetus arba taip ir neįpranta dirbti, todėl jų rezultatai būna žemesni.
– Atidžiau žiūrint į šių metų VBE šimtukų rezultatus Alytuje, krinta į akis tendencija, kad IT liko vienintelis dalykas, be anglų ir lietuvių kalbų egzamino, iš kurio alytiškiai dar gauna 100-ukus. Kaip vertinate šią tendenciją? Ar ji Jums nekelia nerimo?
– Egzaminų organizavo tvarka man kelia labai didelį nerimą ir pasipiktinimą. Ne pirmi metai stebiuosi, kad VBE darosi kaip olimpinės žaidynės – kas greičiau atskubės į finišą ir gaus 3 medalius. Bet čia juk ne varžybos, ne olimpiada, o žinių, supratimo ir mąstymo patikrinimas. Į IT egzaminą išlydžiu daugiau abiturientų, kurie galėtų gauti šimtukus, nes į egzaminą išeina puikiai pasiruošę.
Bet negauna, nes nespėja atlikti užduočių! O yra ir lėtai mąstančių jaunuolių, užduotis suvokiančių, bet nespėjančių. Ne kiekvienas mokytojas atliktų tas užduotis per 3 valandas. Nuo 2017 metų IT egzamino užduotys yra sunkesnės. Žinių toms užduotims atlikti kaip ir užtenka, bet neužtenka laiko.
O paskui Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atstovai, analizuodami rezultatus, pateikia ataskaitas, kad kažkiek procentų mokinių nemoka atlikti to ar kito. O kad paskutinės užduoties protingas, bet lėtai dirbantis vaikas net nespėjo perskaityti, tai niekam nesvarbu.
Antras dalykas. Nors egzamine gali būti šiek tiek sėkmės ar atsitiktinumo, bet negali egzamino užduotys vienais metais būti lengvesnės, o kitais metais – smarkiai sunkesnės. Pavyzdžiui, 2016-aisiais IT egzamino užduotys buvo daug lengvesnės, palyginti su vėlesnių metų užduotimis, o nuo 2017 metų skyrėsi kaip skiriasi diena ir naktis.
Ar normalu, kad šiais metais chemijos VBE iš 1046 laikiusiųjų abiturientų tik 3 gavo šimtukus? Ar normalu, kad istorijos VBE iš beveik 7 tūkst. laikiusių kandidatų irgi tik 3 gavo šimtukus? Nejaugi visoje Lietuvoje tik po 3 abiturientus puikiai įsisavino chemijos ir istorijos kursą? Ar normalu, kad matematikos egzamino 2022-aisiais neišlaikė 34,4 proc. abiturientų, o jau po metų tik 15,4?
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ir Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) spaudoje paskelbė apie šių metų proveržį ir pagerėjusį matematikos egzamino išlaikymą dėl to, kad „abiturientai išties egzaminui ruošėsi nuosekliai visus metus“. O praėjusių metų abiturientai nesiruošė nuosekliai?
Paprasčiausiai tais metais, kai egzaminas būna sunkesnis, tai ir neišlaikymo procentas didelis, o tais metais, kai užduotys būna lengvesnės, tai ir išlaikymas būna geresnis. Tas pats ir su šimtukais. Pavyzdžiui, 2016 metais mūsų gimnazijoje buvo 3 matematikos šimtukai ir 7 informacinių technologijų, o po metų, 2017-aisiais – 8 matematikos šimtukai, o IT – tik 1. Tai rodo, kad užduotys skirtingais metais būna nelygiavertės.
– Kasmet kalbama ir apie tai, kad VBE pasitaiko ir nekorektiškų užduočių, tiesa?
– Kasmet IT egzamino vertinimo komisija pateikia NŠA atstovams pastebėjimus apie nekorektiškas, per sunkias ar neteisingai suformuluotas užduotis. Tačiau niekas į juos neatsižvelgia. Aš manau, kad taip yra dėl to, kad kasmet egzamino užduotis rengia vis kitas anoniminis autorius. Ir užduotys būna skirtingo sunkumo. O tarp skirtingų dalykų egzaminų užduočių iš viso nėra jokio ryšio.
Pavyzdžiui, neatsimenu nė vienų metų, kad istorijos šimtukus gautų daugiau negu vienas procentas laikiusiųjų. Aš įsivaizduoju, kad ŠMSM ar NŠA turėtų dirbti etatiniai kiekvieno dalyko specialistai – ekspertai, kurie rengtų atnaujintas programas, rašytų vadovėlius, kasmet rengtų egzaminų užduotis.
Dabar ministerijoje esantys specialistai piktinasi, kad mokytojai nepuola rengti atnaujintų programų, nerengia vadovėlių, nekuria užduočių bankų ar pan.
Kada mokytojams atlikti tokius darbus, kai geri specialistai turi nemažus krūvius mokyklose?
– Ar IT yra tarp tų dalykų, kuriuos dešimtokai gali rinktis mokytis ar ne 11–12 klasėse? Kokios tendencijos?
– Tendencijos tokios, kad nuo 2023 metų rugsėjo Alytuje III gimnazijos klasėje pagal atnaujintas programas informatikos dalyką pasirinko mokytis maždaug perpus mažiau mokinių negu ankstesniais metais. Taip atsitiko dėl to, kad anksčiau mokiniai galėjo mokytis IT bendriniu kursu arba išplėstiniu kursu keletą dalykų (programavimą, elektroninę leidybą ar duomenų bazes).
Dabar viskas sujungta, papildyta naujomis temomis ir liko vienas informatikos dalykas, kurį gali rinktis mokiniai. Tačiau tarpinį egzaminą privalės laikyti visi pasirinkusieji, todėl laikančiųjų egzaminą skaičius bus didesnis negu iki šiol.
Nerimą kelia tai, kad nuo 2023 metų rugsėjo pradedame dirbti pagal atnaujintas programas paskubomis, ne iki galo pasiruošus. Iš visų mokomųjų dalykų daugiausia pasikeitęs mokymo turinys – informatikos dalyko. Informatikos vadovėlis planuojamas išleisti tik 5–6 klasei. Apie vadovėlius ar uždavinynus vyresnėms klasėms galime tik pasvajoti. ŠMSM ar NŠA žadėjo 48 val. kursus visų dalykų mokytojams.
Dauguma jų nesulaukė. Informatikai taip pat. Tik informatikos mokytojų asociacijos iniciatyva įvyko keletas svarbių kursų šį pavasarį. Tarpinio egzamino pavyzdinės užduoties dar nematėme, nors jau 2024 metų kovo–balandžio mėnesiais būsimi vienuoliktokai laikys tarpinius egzaminus.
Tačiau informatikos mokytojai įpratę dirbti kūrybiškai, patys kurti užduotis, todėl mokiniams nėra ko nerimauti.
