Tiesa, nors pastebima, kad šiemet būsimųjų studentų skaičius kiek paaugo, ekspertas įžvelgia ir neįprastų tendencijų.
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekano Ainiaus Lašo, Lietuvoje tarp abiturientų pasirinkimų ir toliau vyrauja būtent universitetai, o ne kolegijos, o tai mus išskiria iš kitų pažangių Europos šalių.
Specialisto manymu, tokia tendencija gali būti net žalinga.
Sulaukė kvietimų studijuoti
Kaip savo pranešime trečiadienį skelbė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), aukštosios mokyklos pagrindinio priėmimo metu šiemet pakvietė studijuoti daugiau stojančiųjų negu pernai.
Į valstybės finansuojamas vietas (vf) jų pakviesta 481 daugiau jaunuolių negu praėjusiais metais.
Kvietimą studijuoti universitete arba kolegijoje gavo 21 246 stojantieji (2022 m. – 20 517).
Kaip skelbė LAMA BPO, studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 12 345 asmenys (2022 m. – 11 864): universitetuose – 8 606 (2022 m. – 8 220), kolegijose – 3 739 (2022 m. – 3 644).
Sudaryti studijų sutarčių pakviesta ir daugiau negu pernai einamųjų metų abiturientų – 12 439 (2022 m. – 11 887): 8 374 universitetuose (2022 m. – 7 671) ir 4 065 kolegijose (2022 m. – 4 216).
Padaugėjo norinčiųjų rinktis ugdymo mokslus
Šiemet pastebima padidėjusi trauka į inžinerijos mokslus – čia kviečiama studijuoti 9 proc. jaunuolių daugiau nei pernai.
Dar vienas proveržis – kvietimus studijuoti ugdymo mokslus gavo 39 proc. daugiau stojančiųjų negu pernai. 1 413 stojančiųjų (2022 m. – 1 018), iš jų į valstybės finansuojamas vietas pakviesta 716 asmenų (2022 m. – 587).
Pakviestųjų į specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programą yra beveik dvigubai daugiau.
„Jau ir pernai šios programos populiarumas buvo didelis: ją rinkosi trečdaliu daugiau pirmakursių negu ankstesniais metais. Šiemet daugiau pakviestųjų yra ir į pradinio ugdymo ir lietuvių kalbos studijų programas. Nuo 2020 m. pedagogikos studijų populiarumas išaugo 67 proc.“, – rašė LAMA BPO.
Daugiausia būsimų pedagogikos studentų sulauks šios studijų programos: Klaipėdos valstybinės kolegijos Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogika – 136, Vilniaus kolegijos Vaikystės pedagogika – 132, Vytauto Didžiojo universiteto Mokomojo dalyko pedagogika – 129.
Kaip ir ankstesniais metais, pagal pirmąjį prioritetą universitetuose daugiausia stojančiųjų rinkosi socialinių, sveikatos mokslų, verslo ir viešosios vadybos, informatikos ir inžinerijos mokslų studijų programas.
Kas sulauks daugiausiai studentų?
Gausiausio stojančiųjų būrio sulauks Vilniaus universitetas (VU), kuriame sudaryti studijų sutartis kviečiami 4 322 asmenys. Į Kauno technologijos universitetą pakviesti 1 385 stojantieji, į Vytauto Didžiojo universitetą – 1 374, į Vilniaus Gedimino technikos universitetą – 1 364, į Lietuvos sveikatos universitetą – 1 002.
Kolegijose daugiausia stojančiųjų kviečiama mokytis Vilniaus kolegijoje – 1 716, Kauno kolegijoje – 1 572, SMK Aukštojoje mokykloje – 1 545, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje – 949.
Daugiausia kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose sulaukė stojantieji į Medicinos studijų programą Vilniaus universitete – 201. Studijuoti Programų sistemų programoje Kauno technologijos universitete kviečiami 197, Vilniaus universitete Teisės studijų programoje – 192, Ekonomikos ir finansų programoje – 177 stojantieji, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos programoje – 144 stojantieji.
Kolegijų sektoriuje daugiausia valstybės finansuojamų studijų vietų turėtų užimti į Vilniaus kolegijos Tarptautinio verslo studijų programą kvietimus gavę stojantieji – 125. Į Programų sistemų studijų programą Vilniaus kolegijoje kvietimus gavo 83 stojantieji, į Kauno technikos kolegijos Automobilių techninį eksploatavimą – 71, į Kauno kolegijos Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo – 69, Logistikos – 62 stojantieji.
Neraminanti tendencija?
Kiek anksčiau, šią savaitę, tuomet dar preliminarius stojimų į aukštąsias mokyklas pasirinkimus savo feisbuko paskyroje apžvelgė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas A.Lašas.
Jo teigimu, būsimųjų studentų norai – gana standartiški, tačiau yra ir staigmenų.
„Pasirinkimai, bent jau žiūrint į programas, yra gana standartiški. Iš esmės, jei žiūrėsime į pačias populiariausias studijų programas, tokias kaip medicina ar programavimas, jų populiarumas tęsiasi jau turbūt kokį dešimtmetį, jaučiasi tęstinumas ir inercija.
Žinoma, yra viena kita įdomesnė tendencija – pavyzdžiui, kas man įstrigo, tai specialiosios pedagogikos ir logopedijos atsiradimas. Jos visada turėjo pakankamą populiarumą, bet tikrai nebuvo tarp pačių populiariausių programų.
Kitas dalykas – įdomu tai, kad kriminologinė situacija Lietuvoje iš esmės gerėja, bet žmonių, norinčių studijuoti kriminologiją, daugėja“, – svarstė A.Lašas.
Tiesa, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas atkreipė dėmesį ir į tai, jog šiemet nežymiai padidėjo būsimųjų studentų pasirinkimas studijuoti būtent universitetuose.
Nors tikslių įrodymų A.Lašas teigė neturintis, jis svarstė, jog toks augimas gali vykti ir „kolegijų sąskaita“.
„Neturiu duomenų, kad galėčiau teigti, jog tas stojančiųjų į universitetus padidėjimas yra tikrai kolegijų sąskaita, bet, jeigu ta tendencija iš tiesų tokia, tai rodytų, kad kolegijos ir toliau silpnėja, ir toliau turime ta apverstą piramidę, kada dauguma abiturientų bando stoti į universitetus“, – portalui lrytas.lt sakė specialistas.
Anot A.Lašo, Europos kontekste tai yra neįprasta, nes esą būtent kolegijos turėtų priimti didesnį skaičių stojančiųjų, o universitetai – mažesnį, tačiau Lietuvoje yra atvirkščiai.
„Kultūriškai taip yra priimta, ir tikimasi, kad abiturientai stos būtent į universitetus. Aišku, tada yra ir pasekmės, kad universitetai, kurių, mano manymu, yra per daug, nuleidžia priėmimo karteles, priima daug silpnų studentų ir bando suvaldyti tą situaciją. Tai nėra normalu.
Mūsų studentų priėmimo kartelė į universitetus yra labai labai žema, ir tai neigiamai atsiliepia kolegijoms. Tada kolegijos turi susirinkti visiškai silpnus ir nemotyvuotus studentus, kas labai apsunkina ir kolegijų studijų procesą“, – aiškino KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas.
Dar vienas aspektas, pasak jo, yra tas, kad šiandieninei darbo rinkai stinga tokių specialistų, kuriuos ruošia būtent kolegijos ar profesinės mokyklos, o ne universitetai.
„Į tą sektorių, kuris reikalauja šiek tiek žemesnių įgūdžių, tačiau jie tikrai nėra blogesni, darbai nėra niekuo prastesni, o atlyginimas neretai net didesnis, bet jaunimas ten neina. Vadinasi, turime tokią paradoksalią situaciją, kai visi veržiasi į universitetus, bet rinkoje reikia įgūdžių, kurie būtų labiau koleginio pobūdžio. Toks vaizdas pas mus nesikeičia“, – komentavo A.Lašas.
Pašnekovas pastebėjo ir itin išaugusį jaunuolių susidomėjimą komunikacijos mokslais. Anot A.Lašo, dabar šią sritį tiksliausia būtų pavadinti „madinga“.
„Yra studijų mados – kažkada madoje buvo vadyba, dabar madoje yra komunikacija, kūrybinės industrijos ir panašūs dalykai. Man atrodo, kad ir čia yra mada. Ar komunikacijos specialistų bus per daug?
Nesakau, kad mes turime reguliuoti ir suderinti jų santykį, bet jaunuoliai dabar nori dirbti kūrybingą darbą, ir universitetai žaidžia tais raktiniais žodžiais, taip pritraukdami studentus“, – portalui lrytas.lt sakė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas.
Stojimų į aukštąsias mokyklas rezultatus trečiadienį įvertino ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
„Gilesnes įžvalgas galėsime padaryti matydami visą šių metų paveikslą, kai bus pasirašytos sutartys pasibaigus visiems priėmimo į aukštąsias mokyklas etapams. Tačiau bendri bruožai ir tendencijos gana aiškios.
Įvyko esminis proveržis pedagogikos, inžinerijos srityse, be to, toliau daugėja stojančių į IT – visų šių specialistų labai reikia“, – pabrėžė ŠMSM vadovas.
Rugpjūčio 7–10 d. skelbiamas papildomas priėmimas į likusias laisvas vietas – šia galimybe galės pasinaudoti tie, kas dar negavo kvietimo į norėtas studijas ar dar iki šiol nebuvo apsisprendę, ką rinktis.
