Šveicarijoje gyvenantis ir į Harvardą įstojęs lietuvis papasakojo apie iššūkius ir ne vieną atbaidančias kainas

Šiuo metu gyvenantis ir dirbantis „Credit Suisse“ banke Šveicarijoje, o pavasarį keliausiantis į Harvardą, Ridas dalijasi spalvinga kelione svajonės link ir savo istorija siekia paskatinti tautiečius studijuoti Harvarde.

– Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad vokiškai nekalbu (juokiasi). Kai atvažiavau mokiausi, bet prasidėjo magistriniai dalykai, po to mano krypties pasikeitimas ir darbas banke, tad reikėjo mokytis daug kitų dalykų, čia kiti barjerai, dėl ko kalbos pilnai neišlavinau.

Na, šiek tiek kalbos slenkstis jaučiasi, kadangi šveicarai nėra labai gerai šnekantys angliškai, tačiau pagrindinis dalykas – kultūrinis elementas, man jis priimtinesnis čia nei kokioj Anglijoj: čia žmonės konservatyvesni, labiau prisižiūrintys, sportiškesni. Vietinių studentų draugų labai daug nesusirandi, kadangi visi daugiau international.

– Taip, tai yra brangi šalis, didžiausias skirtumas jaučiasi mėsos produktuose, kilogramas gali drąsiai kainuoti 60–70 eurų.

– Lietuvoje jau negyvenu 9 metus, tad man sunku lyginti. Aišku, grįžtu kasmet bent tris kartus, bendrauju su šeima. Sakyčiau, vienas išėjimas penktadienio vakarą gali kainuoti 100–150 eurų, ne kažkoks įmantrus, o įprastas. Tada ir galvoji, ar į kavinę eiti ar išmanųjį laikrodį nusipirkti. Faktas, kad gaila tiek pinigų išleisti, bet tuo pačiu negali visada sau gailėti. Tikriausiai, tai būtų pagrindinis dalykas, kuris kitose šalyse taip stipriai nesijaučia.

– Visus nuopelnus skirčiau Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkei. Trumpa istorija tokia: skirtingose pasaulio šalyse yra lietuvių bendruomenės ir lietuvių jaunimo bendruomenės skirtingiems interesams ir veikloms. Dalyvaudavau lietuvių bendruomenės renginiuose, o kadangi turėjau 5–6 tautiečių grupelę, kuriuos kartais atsiveždavau, pirmininkė pasiūlė įkurti jaunimo bendruomenę. Sakau, na gerai, bandom. Problema tik ta, kad aš išvažiuosiu, tad įdomu ar kažkas perims ir pratęs.

– Techniniai dalykai yra tokie: išsilaikyti GMAT (Graduate Management Admission Test) egzaminą, kuris yra anglų kalba ir labai standartizuotas, yra matematinė ir kalbos dalys. Gan sudėtingi loginiai uždaviniai, kuriuos reikia kritiškai vertinti. Egzaminas specifinis, nervingumas gali daryti įtaką galutiniam vertinimui.

Reikia stengtis ir jį išsilaikyti labai gerai, kadangi turi papulti tarp geriausiai išlaikiusių, kad tave bent pradėtų svarstyti dėl priėmimo į MBA programą. Kiti žingsniai – užpildyti priėmimo formą ir parašyti rašinėlius pagal pateiktus klausimus. Harvarde reikėjo papasakoti, ko mes dar nežinome apie tave, tačiau kituose universitetuose standartinis klausimas – kodėl norite stoti būtent į šią programą ir kodėl būtent šis universitetas.

Svarbiausia apgalvoti kiekvieną žodį, kad tavo paraiška nebūtų eilinė, ji turi įtraukti ir sudominti. Visa tai reikalauja strategiškumo ir rimto pasiruošimo. Tada nusiunti egzamino rezultatus ir lauki pakvietimo į interviu. Jei gavai pakvietimą, sveikinu, esi vienas geriausių.

– 75 tūkstančiai dolerių metams. Kadangi mano tėvai neturi labai didelių pajamų, Harvarde atsižvelgiama į finansinius aspektus ir suteikiamos stipendijos, skaičiais neminėsiu, tačiau mano atveju ji tikrai nebloga ir dengia didelę dalį sumos. Taip pat nemažai pinigų esu uždirbęs ir pats. Svarbiausia įsivertinti ne tik studijų kainą, bet ir tai, kad studijuodamas nedirbsi, tad visus strateginius ir finansinius aspektus reikia apsvarstyti į priekį.

– Manau, yra keletas dalykų. Pirma, tai charakterio bruožas. Kartais atrodo norėtųsi gyventi paprastesnį gyvenimą, bet vidinė motyvacija vis sugalvoja naujų iššūkių. Kitas dalykas – finansiniai aspektai, norisi ateityje būti finansiškai laisvesniam. Paskutinis, pats svarbiausias dalykas, kuris labiausiai motyvuoja – tai kurti pridėtinė vertę tiek verslui, tiek visuomenei.

– Mano atveju, neturiu verslo išsilavinimo ir noriu žinias išvystyti. Tave moko, kaip būti ateities vadovu, lyderiu ir spręsti kompanijose iškylančias problemas. Tau niekas nepasakys, koks yra teisingas atsakymas, bet turi išvystyti savo mąstymą taip, kad surastum palankiausią sprendimo būdą.

Taip pat dirbu verslo aplinkoj ir kai kuriuos verslo aspektus sunkiau suprasti ar diskutuoti apie juos, bet ne todėl, kad jie yra sudėtingi, o todėl, kad šioje vietoje trūksta žinių. Žiūrint į ateities perspektyvas kompanijoje ar galvojant apie vadovo pareigas, bus reikalingos šios studijų žinios. Kitas dalykas – noriu pramušti Amerikos rinką, nes po studijų norėčiau pasilikti Amerikoje 3–4 metus.

– Manau, yra daug priežasčių: bijoma dėl finansinių klausimų, žmonės save nuvertina, bet jei niekad nebandysi, svajonės ir neišsipildys. Taip pat per mažai darbo įdedama į minėtą laisvos formos rašinį: būtina iki smulkmenų apgalvoti, apie ką rašyti, kaip rašyti, kaip save pateikti geriausiai, nes reikia išsiskirti iš kitų, jei nori būti pastebėtas.

– Bakalauro studijos kaip ir įprastas dalykas, o magistras nustumiamas į šoną. Palinkėčiau profesionalams ir visiems žmonėms, kurie jaučia, kad trūksta žinių, tas žinias pagilinti. Ar tikrai gaila paaukoti dvejus metus sunkaus darbo, kad atvertumėte sau daugiau galimybių, net jei jūsų esamas gyvenimas labai patogus?

Dėl stojimo – pirmiausia tiesiog imtis veiksmų ir tikėti savimi. Prieš kokį pusmetį jau pradėti mąstyti, kaip save pateikti geriausiai. Įvairių kompanijų įkainiai studijų klausimais siekia triženkles sumas už valandą, tad jei reikia pagalbos, galite drąsiai kreiptis į mane, padėsiu kuo galėsiu nemokamai.