Ruošimasis egzaminams buvo lyg pramoga
Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos abiturientas Ą.Šiukščius iš brandos egzaminų gavo net keturis šimtukus. Aukščiausiu balu buvo įvertintos vaikino matematikos, anglų kalbos, fizikos ir informacinių technologijų žinios. Tiesa, iki penkto šimtuko vaikinui pritrūko visai nedaug – iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino jis surinko 99 balus.
„Net nemalonu sakyti, bet egzaminams ruošiausi labai mažai. Iš tiesų juokinga, nes vienintelis egzaminas, kuriam ruošiausi, buvo lietuvių kalbos ir literatūros. Į jį įdėjau daug darbo, bandžiau aiškintis kuo daugiau šaltinių, susigalvoti kuo daugiau kontekstų, išnagrinėti temų ir autorių. Nepaisant to, tai vienintelis egzaminas, iš kurio šimtuko negavau.
Pritrūko vos vieno taško. Gal nepadėjau kažkur kablelio, ar ant "ū" brūkšnelio, tačiau nelabai pergyvenu. Manau, lietuvių egzaminas yra tikrasis brandos egzaminas ir jį išlaikyti šimtukui yra labai sunku.
Kitiems – anglų kalbos, fizikos, IT ir matematikos egzaminams ruošiausi ne itin daug, ar bent jau ne tik prieš egzaminą. Lankiau privačią fizikos mokyklą, kurioje mokiausi tiek fizikos, tiek matematikos, kažkur šeštoje klasėje pradėjau domėtis programavimu, todėl pradėjau įgyti ir IT žinias. Anglų kalbos taip pat išmokau ne mokykloje, o naršydamas internete.
Mokykla labiau padėjo įtvirtinti ir sukoncentruoti mano žinias, tačiau daug išmokau ir pats“, – pasakojo Ą.Šiukščius.
Pasak Ąžuolo, progimnazijoje jis beveik nesimokė, ir net ne visada paruošdavo namų darbus, todėl pažįstami sakė, kad pradėjus lankyti gimnaziją jam bus kur kas sunkiau.
„Tiesa tokia, kad nuėjus į Balčikonio gimnaziją mokytis man reikėjo dar mažiau. Beveik nedariau namų darbų, tačiau vis tiek egzaminus išlaikiau puikiai. Tiesiog toks esu – tokia mano paslaptis.
Yra žmonių, kurie siekia daug šimtukų, kurie stengiasi, tikisi, kad yra kažkokia paslaptis, tačiau, nors vieniems tai labai sunku, man mokytis buvo labai lengva“, – portalui lrytas.lt pasakojo šimtukininkas.
Ąžuolas džiaugėsi, kad jį domino būtent dalykai, kurių jis mokėsi ir mokykloje.
„Ėjau į privačią fizikos mokyklą, nes fizika man buvo kaip hobis. Man patinka programuoti, aiškintis, kaip veikia įvairūs dalykai, man patiko laisvalaikiu spręsti matematikos uždavinius, man patinka interneto platybėse žiūrėti vaizdo įrašus apie matematiką, matematikos uždavinius, įvairius fizikos reiškinius.
Man patinka eiti į teatrą, žiūrėti istorijas, į jas gilintis ar eiti į filmą. Taip pat Panevėžyje vyksta poezijos slemai, aš esu septintojo slemo laimėtojas, man patinka rašyti, kurti.
Dalykai, kurių egzaminus pasirinkau, man buvo lyg pramoga. Nereikia stengtis persiplėšti, laikyti reikia tik tai, kas yra įdomu“, – įsitikinęs vaikinas.
Egzaminų rezultatai bus greitai pamiršti?
Ąžuolas pabrėžė, kad egzaminų rezultatai reiškia labai mažai, ir, pasak jo, jei abiturientas surinko pakankamai balų, kad įstotų ten, kur norėjo įstoti, jis tikrai turi būti patenkintas savo egzaminų rezultatais.
„Egzaminai yra labai netikslus būdas įvertinti žmogaus pasiruošimą gyvenimui. Vienintelis lietuvių kalbos egzaminas yra tikras brandos egzaminas, kuris tikrina aukštesnius sugebėjimus, nei tiesiog kažkokio dalyko tikslią informaciją.
Egzaminų rezultatai nėra jauno žmogaus gyvenimo matas, ir tai yra labai svarbu. Gavęs šimtukus aš nesijaučiu taip, lyg egzaminai buvo labai svarbūs, išskyrus tai, kad jų dėka galiu įstoti į universitetą ir tęsti savo karjeros kelią.
Po kelių savaičių tiek aš, tiek visa Lietuva pamirš, kad gavau šimtukus, ir apskritai – visi mokiniai, laikę egzaminus, kai jau įstos, pamirš, kokius rezultatus jie gavo. Nereikia taip jų sureikšminti.
Mokiausi Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje ir po daugelio metų, prisiminus savo mokyklą, aš negalvosiu apie tai, kad gavau keturis šimtukus - aš prisiminsiu nuostabias pamokas ir pertraukas su draugais, prisiminsiu renginius, smagias patirtis, ir net nepagalvosiu, kad išlaikiau keturis egzaminus šimtuku“, – svarstė Ą.Šiukščius.
Už gerus rezultatus vaikinas dėkojo savo pradinių klasių mokytojai, visoms kitoms mokytojoms, tačiau didžiausia padėka buvo skirta mamai.
„Vien jos dėka esu toks. Jau pirmais mokyklos metais mama įskiepijo labai stiprų pareigos jausmą. Vyresnėse klasėse aš jaučiau pastūmėjimą stengtis dėl savęs, net ne dėl jos ar ko nors kito.
Kad reikia mokytis, supratau kaip būtinybę. Galiausiai, mama net nežiūrėdavo mano dienyno, neklausdavo, kokius pažymius gaunu, nes manimi pasitikėjo, žinojo, ką man tai reiškia“, – dalijosi vaikinas.
Matematikos neišlaiko dėl prastų pagrindų
Ąžuolas įsitikinęs, kad matematikos egzaminas daugumai nepasiseka vien dėl to, kad mokslas yra statomas ant jau turimų žinių.
„Didžiausios spragos atsiranda, nes mokiniai neturi stipraus pagrindo. Kai moksleiviai labai jauni, matematikos koncepcijos labai greitai pasimiršta, o tada, kai jau pradeda bręsti, kai pradeda suprasti informaciją, jie neturi pamato, ant ko viską padėti.
Tuomet kaip dalyką, kurį reikia prisiminti, mokiniai pradeda kalti teoriją. Jie mokosi dalykus vis iš naujo, kai iš tikrųjų, žinant vien tik matematikos pagrindus, net ir dvyliktos klasės dalykai yra labai paprasti. Matematiką mokaisi darydamas išvadas iš jau turimos informacijos, šie mokslai yra pastovūs, konkretūs, niekad nekintantys ir man tas labai patinka.
Dėl to aš stosiu į Vilniaus universitetą, į aukštųjų technologijų fizikos ir verslo studijas. Tai nusprendžiau prieš maždaug metus. Nenorėjau savęs riboti vien fizika, todėl tas žodelis „ir verslas“ mane labai sudomino.
Praeitą vasarą kartu su Baltijos ir Amerikos laisvės fondu buvau JAV, ten buvo vedamos paskaitos apie verslą, kūrėme įvairius verslo planus ir tai man labai patiko, todėl manau, visai gera idėja yra sujungti du universalius dalykus, kaip fizika ir verslas, ir studijuoti apjungtą, bendrą programą. Labai laukiu studijų, ir tikiuosi, kad ir toliau man seksis taip gerai“, – su nekantrumu ateities planais dalijosi Ąžuolas.
Geri rezultatai – sunkaus darbo vaisius
Klaipėdos licėjaus abiturientė Agata Janušonytė egzaminų rezultatų krepšelyje taip pat turi keturis šimtukus. Mergina džiaugiasi aukščiausiais matematikos, anglų kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros bei biologijos egzaminų rezultatais.
Tiesa, merginos istorija kiek kitokia. Atvirkščiai nei Ąžuolas, Agata sako, jog aukšti įvertinimai yra nuolatinio ir sunkaus darbo vaisiai.
„Nuolat gerai mokiausi, visada buvau toks žmogus, kuriam mokymasis nebuvo prievarta, man tai patiko. Mokiausi labai gerai iki pat dvyliktos klasės, aišku, tai reikalavo labai daug kantrybės, valios ir pastangų.
Egzaminų labai bijojau ir tikrai negalvojau, kad gausiu tuos keturis šimtukus. Prieš lietuvių kalbos egzaminą pasilikau keturias dienas pakartoti visus autorius ir per dieną pakartodavau apie penkis autorius.
Prieš biologijos egzaminą labai daug mokiausi, nes man tai buvo vienas sunkiausių egzaminų. Kartu su biologijos mokytoja rašėme daug bandomųjų egzaminų, todėl pradėjau kartotis jau likus maždaug dviem mėnesiams iki egzamino.
Anglų kalbai daug nesiruošiau, tik ėjau į konsultacijas prieš egzaminą, kurios, manau, labai padėjo užtvirtinti žinias, o matematikai ruošiausi eidama į konsultacijas ir tiesiog pati kartodama temas. Manau, mano sėkmės paslapties nėra - čia galbūt sunkaus nuolatinio darbo vaisiai.
Net nežinau, kodėl taip stengiausi gerai mokytis, tačiau gauti geri rezultatai man suteikdavo laimės, todėl tęsiau savo gero mokymosi kelią iki pat pabaigos. Mokslai man – ir pareiga, ir malonus procesas vienu metu – jaučiu pareigą gerai mokytis, tačiau man tai patinka“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Janušonytė.
Svajoja apie karjerą medicinos srityje
Agata pasakojo, kad gerų rezultatų formulė yra stropus mokymasis.
„Visiems toks mokymosi metodas tikrai nemanau, kad veikia, bet man asmeniškai, norint pasiekti gerų rezultatų, reikia tikslingai praleisti laiką prie knygų, o vėliau galima eiti ir prasiblaškyti.
Mokantis ir sėdint prie knygų būtina daryti pertraukas, bet mano pertraukos būdavo trumpos ir labiau skirtos trumpam pailsėjimui. Toks metodas man padėjo pasiekti gerų rezultatų, tačiau kitiems mokiniams galbūt aktyvaus laisvalaikio ir mokymosi derinimas irgi padėtų pasiekti tokių gerų rezultatų.
Planuoju studijuoti odontologiją Vilniaus universitete. Kadangi ten įstoti yra labai sunku, džiaugiuosi, kad mano rezultatai tikriausiai man padės siekti šio tikslo. Jau nuo pat vaikystės svajojau būti medike, tačiau po gerų apmąstymų dabar, baigus mokyklą, save labiau įsivaizduoju kaip odontologę“, – dalijosi A.Janušonytė.
