Antai informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą išlaikė daugiau kaip 90 proc. abiturientų, 5 proc. daugiau nei pernai, o tai esą rodo, kad šių mokslų prestižas tolydžio auga.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) ypač džiaugiasi pagerėjusiais matematikos ir informacinių technologijų egzaminų duomenimis, jau kelintus metus neblogai išlaikomu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu, nors kai kurie mokytojai ir pedagogikos ekspertai kritikavo temas, užduotis, vertinimo sistemą.
Akivaizdu, jog matematikos egzaminas šiais metais išlaikytas daug sėkmingiau negu pernai, kai netgi 35,4 proc. abiturientų buvo įvertinti neigiamai. Tai sukėlė didžiulį visuomenės ir švietimo bendruomenės nepasitenkinimą, dėl tokių prastų rezultatų daugybė mokinių negalėjo pasirinkti toliau mokytis norimos specialybės.
Matematikos egzamino šiemet neišlaikė net 20 proc. mažiau negu pernai – 15,4 proc. abiturientų. Tiesa, švietimo ekspertų nuomone, tai dar nėra optimalus rezultatas, nes siektinu tikslu jie laiko maždaug 10 proc. barjero neįveikusiųjų rodiklį.
Tuomet kas pedagogams ir švietimo ekspertams nepatinka, nepaisant pagerėjusių matematikos egzamino rezultatų?
Pirmiausia jiems nėra aišku, ar tokį pagerėjimą lėmė, kaip mano ŠMSM, mokytojų bendruomenės susitelkimas, sustiprėjęs mokyklų dėmesys matematikai, šiam dalykui mokyti skirtos papildomos lėšos ir priemonės. O gal geresnius rezultatus lėmė paprastesnės užduotys?
Daliai ekspertų pasirodė, kad šiųmečio egzamino užduotys labai panašios į tas, kurios buvo pateiktos per pavasarį surengtą bandomąjį patikrinimą, tad ir rezultatai daug geresni. Tačiau šį argumentą visiškai neigia ŠMSM ir NŠA. Esą brandos egzaminas ir žinių patikrinimas buvo rengiami atskirai, o panašumo nereikėtų painioti su analogiškumu.
Užduočių panašumą matematikoje lemia mokymo programa, dauguma jų standartinės, mokydamiesi mokiniai jas nuolat sprendžia.
Išties galima įsivaizduoti, koks būtų kilęs triukšmas, jei egzaminui būtų pateiktos nestandartinės, mokymo programose nenumatytos užduotys.
Bet ir atmetus priekaištus dėl šįmet per lengvų užduočių reikėtų išsiaiškinti, kodėl šio dalyko žinių vertinimai kasmet labai smarkiai svyruoja. Tik tuomet galima nustatyti, ar geresni šiųmečiai rezultatai rodo tikrą matematikos mokymo pažangą ir bus nuolatiniai, ar tai tik atsitiktinis, laikinas pagerėjimas.
Į šį klausimą ir ŠMSM nesiryžta vienareikšmiškai atsakyti.
Juk šįmet matematikos egzaminą sėkmingai išlaikė beveik tokia pat abiturientų dalis kaip ir užpernai, net 0,2 proc. mažiau nei 2021 metais. Pernai įvyko didžiulis nuosmukis, kurį gal iš dalies galima paaiškinti ir pandemijos poveikiu.
Bet 2020 m. matematikos egzaminas buvo išlaikytas irgi gerokai prasčiau nei 2019 m. ir jo rezultatus būtų galima lyginti su pernykščiais, kai pranašauta gresianti kone katastrofa Lietuvos švietimo sistemai.
Tokiems rezultatų šuoliams galbūt įtakos turi ir moksleivių kartos, besikeičiantys jų interesai, pomėgiai. Matematika reikalauja sistemingo mokymosi. Kai blogai išlaikytas egzaminas sukrečia mokyklas, mokinius ir jų tėvus, visi susitelkia, bet po metų gal vėl atsipalaiduojama. Blogiausia, jei taip nutiktų ir šį kartą.
Neabejotinai matematikos mokytojams reikia daugiau dėmesio skirti silpniems mokiniams, pagal galimybes didinti konsultacijų skaičių, bet vien tokių pastangų turbūt nepakanka.
ŠMSM skelbia, kad sieks ugdyti mokinių matematinį mąstymą, grindžiamą samprotavimu, uždavinio sprendimu keliais būdais.
Siūloma bendrojo ugdymo programoje parinkti daugiau įdomesnių uždavinių. Tai turėtų padaryti matematiką patrauklesniu mokiniams dalyku.
Be kita ko, ketinama daugiau aiškinti matematikos naudą, praktinį taikymą.
Atotrūkiu nuo šiuolaikinio gyvenimo šįmet taip pat kaltinti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rengėjai. Išlaikytas jis neblogai – teigiamai įvertinti 92 proc. abiturientų, nors prieš keletą metų valstybinės kalbos mokėjimo kartelės neįveikdavo ir daugiau kaip dešimtadalis moksleivių.
Tačiau priekaištauta, kad kai kurios egzamino temos moksleivių nedomina, jiems neaktualios, ir ypač baksnota į retai jų pasirinktą samprotavimo užduotį „Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui?“. Kai kurie ekspertai siūlė tokių temų ateityje visiškai atsisakyti.
Bet tokiai nuomonei kategoriškai nepritarė kiti specialistai, teigiantys, kad kaimiškoji kultūra formavo lietuvių tautinę tapatybę, ir moksleiviai turi skaityti geriausius šios temos literatūros kūrinius.
Regis, svarbiausia, kad Lietuvos mokyklos išleistų raštingus, savo mintis gebančius išsakyti jaunuolius, o dėl konkrečių kelių, kaip siekti šio tikslo, turėtų susitarti pedagogikos specialistai.
Tas pat taikytina ir kitų dalykų egzaminams. Jie – tik visų mokslo metų žinių patikrinimas, kuris turi remtis nuosekliu, šiuolaikinio žmogaus poreikius atitinkančiu, kokybišku mokymu, o ne lemiamas atsitiktinės sėkmės ar nesėkmės.
