Populiariausi – sveikatos ir ugdymo mokslai
Pasirinkti tinkamą studijų kryptį ir profesinį kelią yra vienas svarbiausių sprendimų gyvenime, kurį turi padaryti jaunas žmogus. Vien koleginis sektorius šiais metais stojantiesiems siūlo rinktis iš 280 studijų programų. Tad opcijų tikrai yra, tačiau kaip pasirinkti teisingai?
Remiantis liepos mėnesio duomenimis, daugiausiai prašymų pirmuoju pageidavimu studijuoti kolegijose pateikta į sveikatos mokslų bei verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupių programas. Tarp stojančiųjų taip pat populiarios inžinerijos mokslų ir ugdymo mokslų studijų krypčių programos.
Tačiau ar šių specialistų labiausiai reikia Lietuvos verslui ir viešajam sektoriui? „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, nepaisant to, kad Lietuvoje fiksuojami vieni geriausių užimtumo rodiklių, šiuo metu darbo rinkoje turime gana sudėtingą situaciją, beveik visose ekonominės veiklos srityse itin trūksta darbuotojų.
„Dviejose stambiausiose (pagal dirbančiųjų jose kiekį) srityse – gamyboje ir prekyboje, yra stabiliai aukštas darbuotojų poreikis. Gamyboje reikalingi staklių derintojai, operatoriai, mechanikai, šaltkalviai, inžinieriai (įvairių sričių), technologai, kokybės specialistai.
Prekyboje, be įprastinių pardavėjų, kasininkų ar salės darbuotojų išaugo su elektronine prekyba susijusių specialistų bei verslo analitikų poreikis. Kitos sritys, kurios itin kenčia nuo darbuotojų trūkumo: švietimas, medicina, žemės ūkis. Pagal didelį laisvų darbo vietų kiekį galima išskirti ir transporto, statybos, apgyvendinimo ir maitinimo, finansų, administravimo ir viešojo valdymo sritis“, – sako ji.
Pasak R. Karavaitienės, pagal darbo pasiūlymų kiekį, daugiausiai darbo pasiūlymų yra skirta: informacinių technologjių, transporto, gamybos, finansų, statybos, žmonių sveikatos priežiūros sričių specialistams.
Tačiau daugiausiai kandidatų dėmesio sulaukia visiškai kitos sritys: rinkodaros, viešųjų ryšių, žmogiškųjų išteklių, pardavimų, turizmo, administravimo, teisės, kultūros, meno. Čia stipriai matomas paklausos ir pasiūlos neatitikimas, valstybės ir verslo poreikis bei žmogaus noras rinktis tai, kas jam patinka individualiai.
Prisibijo tiksliųjų mokslų
Klaipėdos valstybinės kolegijos direktoriaus dr. Remigijaus Kinderio manymu pagal tai, koks didelis inžinerinių specialybių poreikis darbo rinkoje, stojimas į inžinerines specialybes galėtų būti didesnis. Tačiau jaunuolius gąsdina tai, kad reikės studijuoti tiksliuosius mokslus.
„Šių metų LAMA BPO duomenys rodo, kad populiariausi šiuo metu yra ugdymo mokslai, auga socialinio darbo, kineziterapijos pasirinkimas, išlieka stabilus stojimas į bendrosios praktikos slaugą, buhalterinę apskaitą, logistikos vadybą. Iš inžinerinių specialybių populiariausios yra statybos inžinerija bei elektros ir automatikos inžinerija, nemažai yra norinčiųjų studijuoti ir automobilių transporto inžineriją.
Džiugios tendencijos, žvelgiant į mechanikos inžinerijos studijų priėmimo rezultatus, jau dabar viena grupė stojančiųjų tikrai yra suformuota, tačiau jų poreikis darbo rinkoje yra daug didesnis. Kolegija turi pajėgumų išauginti daugiau mechanikos inžinerijos specialistų, jei tik šią specialybę pasirinktų daugiau jaunuolių.
Šiemet stebina priėmimo rezultatai į socialinio darbo studijų programą – labai daug norinčiųjų studijuoti šią programą. Tai sietina su informacija, kad šeimos gydytojo komandoje turės būti ir socialinis darbuotojas. Beje, ta pati prielaida paaiškina ir kineziterapijos populiarumą, į kurią stojimas jau keletą metų iš eilės stipriai auga“, – sako jis.
Kolegijos vadovas taip pat išskiria, kad Lietuvoje jaučiamas ir stiprus gydytojų odontologų padėjėjų trūkumas.
„Odontologų rūmai į mus kreipiasi trečius metus iš eilės, prašydami užtikrinti odontologinės priežiūros specialistų parengimą ir jų integravimo į darbo rinką. Šių specialistų poreikis yra labai didelis, tačiau stojantieji mieliau renkasi burnos higienos studijas ir į odontologinę priežiūrą nepavyksta prikviesti reikiamo skaičiaus stojančiųjų. Odontologinės priežiūros absolventų įsidarbinimas yra šimtaprocentinis. Galbūt išeitis būtų steigti skatinamąsias stipendijas, žvelgiant į ugdymo mokslų pavyzdį, nes jos padarė didžiulį poveikį“, – siūlo dr. R. Kinderis.
Verslas ir valstybė skiria paramą
Pasak Vilniaus kolegijos Studijų tarnybos vadovės Dovilės Liubinienės, būsimi studentai turėtų apsvarstyti ir galimybes rinktis sritis, kurias papildomai remia valstybė ir verslas.
„Kasmet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nustato pedagogikos krypties studijų programų, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, studentų skaičių, kuriems gali būti skiriama prioritetinė parama.
Šiais metais prioritetinė parama bus skiriama Vilniaus kolegijos ir Klaipėdos valstybinės kolegijos Pradinio ugdymo pedagogikos studijų programų studentams. Paramos dydis – 318,5 Eur mėnesiui.
Žemės ūkio ministerija skiria tikslines 150 Eur per mėnesį dydžio skatinamąsias stipendijas studentams, įstojusiems į studijų programas, susijusias su veikla žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriuose. Pavyzdžiui, tokias stipendijas turi galimybę gauti studentai, įstoję į Vilniaus kolegijos Agroverslo technologijų, Maisto technologijos, Veterinarijos studijų programas.
Kiekviena kolegija, bendraudama su socialiniais partneriais, siekia pritraukti stojančiuosius į valstybei reikalingas, aukštą pridėtinę vertę kuriančias studijų sritis, skiriant stipendijas. Pavyzdžiui, Vilniaus kolegijos bendradarbiavimas su „Teltonika“ Programų sistemų, Elektronikos inžinerijos ir Kompiuterių inžinerijos studijų programų pirmakursiams suteikia galimybę pretenduoti į 3000 Eur dydžio metinę stipendiją“, – pasinaudoti paramomis ir skatinamosiomis stipendijomis kviečia Vilniaus kolegijos atstovė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija tęsia dar nuo 2020 metų vykdomą tikslinių stipendijų programą aukštojo mokslo įstaigų Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Alytaus ir Marijampolės apskrityse.
Šiais metais STEM studijų programas pradėsiantiems studijuoti studentams šiose apskrityse numatytos 200 eurų dydžio stipendijos. Stipendijos bus mokamos kas mėnesį visą profesinio bakalauro studijų laikotarpį.
Taip pat specialistai ragina nepamiršti ir trumpųjų studijų, kurios yra alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą. Jų trukmė – 1,5–2 metai, po kurių absolventai galės iš karto užsiimti profesine veikla arba tęsti studijas profesinio bakalauro pakopoje.
