ŠMSM: siekis yra matematinio mąstymo diegimas
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius teigė, kad matematikos egzamino rezultatai nuteikia pozityviai. Pasak jo, švietimo bendruomenė susitelkė, dėl to jis dėkojo mokytojams, mokiniams ir jų tėvams.
„Matome, kad rezultatas yra geresnis, bet tai yra tik trumpalaikis efektas, norisi siekti ir tvaresnių veiksmų, kurie yra koduojami ilgalaikėmis priemonėmis.
Šiai dienai nelabai kas atkreipia dėmesio, bet yra ir moksliniai darbai, sakantys, kad, tiek matematikos, tiek lietuvių kalbos rezultatai labai stipriai priklauso nuo to, kada mokiniai pradeda dalyvauti švietimo sistemoje, t. y. labai svarbus yra ir ikimokyklinis ugdymas.
Matome, kad ateityje negalime sustoti, turime kryptingai dirbti, kad rezultatai būtų tvarūs ir kad vaikai matematiškai mąstytų“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo R.Skaudžius.
Viceministras įsitikinęs, kad pamačius matematikos egzamino rezultatus pernai ištiko šaltas dušas, todėl po to buvo stipriai jaučiamas susitelkimas, norint rezultatus pagerinti.
„Nuo matematikos mokytojų iki mokinių, administracijų ir savivaldybių – visi buvo susitelkę. Lygiai taip pat nereikia atmesti, kad jau ne vienus metus buvo parengti bendrojo kurso minimalius reikalavimus atitinkantys uždaviniai, tai, matyt, irgi pagaliau susikalibravo su sistema, taip, kad išmoktume pasiekti bent minimalius reikalavimus“, – įsitikinęs viceministras.
Pasak R.Skaudžiaus, ministerijos siekis yra matematinio mąstymo diegimas, o jį reikėtų sieti su samprotavimu, įrodymais, uždavinio sprendimu keliais būdais.
„Svarbu, kad matematinę kalbą būtų galima pritaikyti įvairiems kontekstams. Reikia kuo daugiau įvairių užduočių, skatinančių matematinį mąstymą, svarbu suprasti, kad matematinio mąstymo užduotys turi orientuotis ne tik į aukščiausių gebėjimų mokinius – jos turi būti įvairaus sudėtingumo.
Taip pat prisideda ir nacionalinė mokytojų kvalifikacijos kėlimo programa, atnaujintas ugdymo turinys“, – dėstė viceministras.
„Edu Vilnius“ direktorė Unė Kaunaitė komentavo, kad mokiniai dažnai nesupranta, kam jiems reikia matematikos.
„Kad matematika nebūtų pakibusi, kaip dalykas pats savaime, turime ir bendrojo ugdymo programoje mokiniams duoti įdomesnius uždavinius.
Kai pradedi mokytis per fenomenais grįstą ugdymą, kai dalyką mokaisi iš skirtingų pusių, supranti, kad matematiką gali taikyti mokantis apie vandenį, žemę, kelių teisimą ir pan., pradedi matyti praktinį pritaikymą. Tai turi prasidėti ne egzamine, o nuo mažų dienų“, – įsitikinusi „Edu Vilnius“ direktorė.
Matematikos egzaminų rezultatai pasikartoja kas antrus metus
Pasak U.Kaunaitės, sunku spręsti, ar šiais metais rengtas bandomasis matematikos egzaminas davė efektą.
„Kol kas savivaldybėse matome tik apibendrintus duomenis, tačiau lyg ir iš to, ką ministerija praneša, matome, kad Vilniaus ir Kauno rezultatai pagėrėjo daugiau, nei likusios Lietuvos, todėl norim tikėti, kad papildomos priemonės davė savų efektų“, – teigė U.Kaunaitė.
„Edu Vilnius“ direktorė pritarė viceministrui, sakydama, kad matematikos egzamino rezultatai geresni dėl susitelkimo. Pasak jos, mokiniai į egzaminą žiūrėjo kur kas rimčiau, mokytojai skyrė papildomą dėmesį, mokyklos skyrė papildomas pamokas, savivaldybės skyrė papildomas lėšas ir priemones.
„Vis dėlto, žiūrint iš laiko perspektyvos, daugiausiai nerimo kelia tai, kad kas antrus metus matom rezultatų šokinėjimą. Jei pažiūrėsim dar anksčiau, 2022 m. turėjom labai panašius rezultatus, kaip 2020 m., šiemet turim labai panašius rezultatus, kaip 2021 m. ir 2019 m.
Turim labai nestabilius rezultatus, ir norėtųsi, kad kitais metais rezultatai nebūtų gerokai prastesni.
Reikėtų galvoti, kodėl turime tokias skirtingas kartas. Pavyzdžiui, praėjusių metų karta buvo labiausiai nukentėjusi nuo karantino, tačiau labai norėtųsi viską stebėti, kad kitais metais neturėtume vėl tokios pačios situacijos ir diskusijos“, – svarstė U.Kaunaitė.
R.Skaudžius „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo, kad yra keletas priežasčių, dėl kurių rezultatai šokinėja.
„Rezultatus buvo bandoma suvaldyti net išlaikymo kartelės nuleidimu. Prieš 3–4 metus kartelė nuo dešimties taškų nukrito iki devynių, o vėliau ir aštuonių. Pernai vėl pakilo iki devynių, ir šiemet vėl iki dešimt.
Reikia suprasti, kad negalime taip šokinėti, taip pat suprantam, kad rezultatai negali kristi dėl užduočių. Reikia užtikrinti, kad užduotys būtų kuo tolygesnės. Šiais metais Nacionalinės švietimo agentūros buvo paprašyta turėti papildomą recenzentą, kuris užtikrintų užduočių sudėtingumą.
Ateityje numatoma, kad užduotys bus rengiamos ne per vienus, o dviejų, trijų metų laikotarpiui, taip bus galima užtikrinti, kad jos būtų tolygesnės“, – tikino Švietimo, mokslo ir sporto viceministras.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino nekoreguos
R.Skaudžiaus, reaguodamas į viešojoje erdvėje netylančias kalbas, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzamino temos yra pasenusios ir reikėtų jas suaktualinti, sakė, kad yra labai svarbu aiškios, tikslios ir įvairios temos, kokios yra dabar, ir tai reikėtų išlaikyti.
U.Kaunaitė pridūrė, kad sutiktų, jog į programą būtų įtraukos aktualios temos apie, pavyzdžiui, klimato kaitą arba dirbtinį intelektą.
„Norėtųsi, kad mokinių klaustume įdomesnių klausimų, tačiau čia siūlau atsitraukti, nes klausimas, kurį keliame, yra ne lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui.
Esu toje debatų pusėje, kuriai atrodo, kad samprotavimo rašinys nėra labai gera forma. Matematikos egzamine tikriname matematikos žinias, istorijos egzamine – istorijos, o lietuvių kalbos egzamine staiga prašome samprotauti ir tikriname žmogaus asmenybės brandą.
Mes sudedame į vieną krepšį du dalykus ir kartais mokinius nuvertiname ne už tai, už ką lietuvių kalboje turėtume juos vertinti. Literatūros rašinys yra analizė – analizuoji kūrinius, kuriuos mokeisi.
Man atrodo, kad, jei norim klausti įdomių klausimų ir matuoti asmenybės brandą, gal tikrai turėkime filosofijos ar etikos egzaminą. Šioje vietoje šiek tiek baudžiam lietuvių kalbos egzaminą ir jis pasidaro mokiniams neapibrėžtas ir nesuprantamas“, – dėstė „Edu Vilnius“ direktorė.
