Vyriausybė patvirtino kolegijų tinklo pertvarkos projektą, kuriuo siūloma reorganizuoti Alytaus kolegiją prijungiant ją prie Kauno kolegijos, reorganizuoti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją prijungiant ją prie Kauno technikos kolegijos ir suteikiant Lietuvos inžinerijos kolegijos pavadinimą, reorganizuoti Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą prijungiant ją prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto bei įsteigiant Klaipėdoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto padalinį – Lietuvos jūreivystės akademiją.
Taip pat plane numatyta reorganizuoti Marijampolės kolegiją prijungiant ją prie Mykolo Romerio universiteto ir įsteigiant Mykolo Romerio universiteto padalinį Marijampolėje, reorganizuoti Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją prijungiant ją prie Vilniaus kolegijos.
Plane Panevėžio kolegija, Šiaulių valstybinės kolegija ir Utenos kolegija raginamos priimti sprendimus ir iki šių metų gruodžio 1 d. informuoti ministeriją dėl galimo reorganizavimo būdo jungiantis šioms kolegijoms.
Klaipėdos valstybinė kolegija pagal patvirtintą planą skatinama įgyvendinti savo pačios stiprinimo planą.
Ministerijos teigimu, pertvarkant valstybinių kolegijų tinklą, siekiama gerinti koleginių studijų kokybę ir kokybiškų studijų prieinamumą kiekviename regione.
„Būtina efektyviai panaudoti mokslo ir studijų infrastruktūrą, skiriamas valstybės lėšas, ir tokiu būdu rengti specialistus, kurie atitiktų tiek rinkos poreikius regionuose, tiek būtų sėkmingi ir galėtų prisitaikyti besikeičiančioje darbo rinkoje“, – Vyriausybės posėdyje teigė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu ir tik 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37–43 proc.
Įgyvendinus valstybinių kolegijų tinklo pertvarką, bet kurioje valstybinėje kolegijoje 2029 m. turėtų studijuoti ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų.
Taip pat numatyta, kad 2029 m. ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją, kolegijose būtų ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
„Atsinaujinus valstybinių kolegijų tinklui naudą pajus tiek studentų ir tyrėjų bendruomenė, tiek regioninis verslas. Pirmiausia siekiame gerinti studijų kokybę ir kokybiškų studijų prieinamumą kiekviename regione. Taip pat norime, kad regionuose veiktų stiprūs specialistų rengimo bei taikomojo mokslo centrai, kurie prisidėtų prie regionų plėtros ruošdami aukštos kvalifikacijos specialistus, siūlydami verslui taikomuoju mokslu grįstus sprendimus“, – sakė G. Jakštas.
Ministras pažymėjo, kad kiekviena kolegija yra svarbi savo regionui ir turi stiprybių bei kokybiškų studijų programų, tad aukštasis mokslas išliks visuose miestuose, kur yra vykdomas dabar.
„Visos šiuo metu vykdomos studijų programos bus tęsiamos, tad esami studentai toliau studijuos pasirinktas studijas po tinklo stiprinimo veiksiančioje aukštojoje mokykloje, o studijas besirinksiantieji kitąmet mokytis pradės jau sustiprėjusiose kolegijose. Kolegijų darbuotojai taip pat ir toliau galės dirbti atsinaujinusioje aukštojoje mokykloje“, – pabrėžė ministras.
Pertvarka sukėlė pasipiktinimų ir diskusijų
Ministerijos organizuojamas kolegijų tinklo stiprinimas sulaukė nemažai kolegijų ir verslo atstovų pasipriešinimo.
Klaipėdos universitetas ir Klaipėdoje įsikūrusių verslų asociacijos nesutiko su Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prijungimu prie „Vilnius Tech“. Siūlyta mokyklą jungti prie Klaipėdos universiteto, tačiau tokiam prašymui nebuvo nusileista. Pati aukštoji jūreivystės mokykla išreiškė palaikymą švietimo ministerijos pasiūlytam reorganizavimo planui.
Lietuvos statybų verslo bendruomenė priešinosi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos prijungimui prie Vilniaus kolegijos. Anot verslo atstovų, tai sumažins parengiamų specialistų kiekį. Tačiau švietimo ministras G. Jakštas nesutiko su tokiu argumentu ir pabrėžė, kad šiuo metu technologijų ir dizaino kolegija parengia per mažai statybos inžinerijos specialistų, tad ir verslui tai – ne į naudą.
