Anot kreipimąsi pateikusių parlamentarų, valdantieji užsimojo pakirsti aukštųjų mokyklų konstitucinę teisę veikti autonomiškai, – nustatyti studentų priėmimo tvarką pagal savo statutus.
Anot pranešimo žiniasklaidai, kreipimosi iniciatoriai primena, kad Konstitucinis Teismas yra anksčiau pasisakęs, kad aukštosios mokyklos teisė nustatyti asmenų priėmimo tvarką yra vienas esminių aukštosios mokyklos autonomijos elementų. Tačiau šį konstitucinį principą, anot Seimo narių, grubiai pažeidžia 2022 m. birželio 30 d. valdančiųjų priimta įstatymo nuostata, nurodanti, jog asmenų priėmimas į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas turi būti vykdomas centralizuotai.
Pasak Seimo vicepirmininko J. Sabatausko, aukštasis mokslas virsta „ministerijos marionete“.
„Bendroji priėmimo sistema (LAMA BPO) buvo sukurta universitetų, kurie patys ją išlaikė savo pinigais. Dabar ŠMSM nori visą sistemą perimti į savo rankas. Ministerija, kitaip tariant, nori savavališkai diktuoti sąlygas. Taigi, visi stojimų susitarimai, pavyzdžiui, dėl stojamojo balo ar kvotų, bus eliminuojami. O juk aukštasis mokslas turėtų būti nepriklausomas. Tai – Konstitucinis imperatyvas. Pagal dabar galiojančią tvarką aukštasis mokslas tampa ministerijos marionete“, – komentuoja J. Sabatauskas.
J. Sabatausko teigimu, konservatoriai taip paruošė dar vieną „bombą“ būsimajai vyriausybei.
„Šita galimai antikonstitucinė tvarka įsigalios 2024 m. Nėra abejonių, kad kilus triukšmui ji anksčiau ar vėliau bus atšaukta, tačiau tai sukels didelį chaosą visoje švietimo sistemoje, palies ne tik universitetus ir kolegijas, bet ne vieną studentą ir jo tėvus. Na, nieko naujo. Ką moka konservatoriai, tai kurti krizes lygioje vietoje „, – sako J. Sabatauskas.
Tuo tarpu T. Bičiūnas tikina, jog priėmimo sistemos centralizavimas vers aukštąsias mokyklas taikstytis su jiems nepriimtinomis sąlygomis.
„Kas geriau žino, kokio studento ieško aukštojo mokslo įstaigos: ministerijos biurokratija, ar pačios įstaigos? Kas geriau žino studijų specifiką ir priėmimo kriterijus? Pagal naująją centralizuotą sistemą, universitetai ir kolegijos negalės nuspręsti, kiek priimti asmenų, kurie už studijas moka iš savo kišenės.
Tiek studentas, tiek švietimo įstaiga bus verčiami taikstytis su pašalinės institucijos kontrole, kuri – net prie geriausių norų – negali tinkamai atliepti įstaigų bei studijų programų specifikos“, – tikina Seimo narys.
