Vykdomus pokyčius valstybinėse kolegijose viceministras detaliau paaiškino trečiadienio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje.
Aptarė daugiausia diskusijų keliančius jungimus
„Kolegijų sektoriaus klausimas dėl tinklo stiprinimo prasidėjo jau 2021 metais. Pirmiausia buvo darbo grupė dėl misijų, išgryninant, koks yra tikslas kolegijų, o koks – universitetų. Taip pat ministerijos užsakymu EBPO atliko tyrimą, kuriuo analizavo valstybinių kolegijų sektorių.
Ministerija diskusiją su valstybinėmis kolegijomis dėl kolegijų veiklos perspektyvų pradėjo 2022 metų vasario mėnesį, gavusi pirmuosius Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) išorinio vertinimo rezultatus, kurie signalizavo, kad iš tikrųjų yra ir prastėjančių situacijų.
Organizuoti susitikimai su kiekviena kolegija – tiek vadovais, tiek tarybų vadovais, pristatyti vertinimo rezultatai“, – dėstė G.Jakštas.
Viceministro teigimu, esminiai rodikliai signalizavo atsirandančias grėsmes ir būtinybę neatidėliotinai spręsti kolegijų tinklo stiprinimo klausimą.
„Diskusijos tęsiasi jau daugiau nei 2 metus, sprendimų atidėlioti jau negalime, bendruomenėms tas neaiškumas, ar bus taip, ar vienaip, yra iš tikrųjų kenkiantis.
Suprantame, kad pokytis pradžioje visada atneša per savo neaiškumą ir trumpalaikių neigiamų pasekmių, bet jei tas neaiškumas užsitęsia ilgiau, tai gali atnešti ir didesnių neigiamų pasekmių“, – sakė ŠMSM viceministras.
Pasak G.Jakšto, suprantama, kad daugiausia diskusijų sostinėje iki šiol kyla dėl Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK), kurią ketinama prijungti prie Vilniaus kolegijos.
„Norisi priminti, jog buvo pristatymas, koks yra mokslo lygis šioje kolegijoje, kuris yra tarp trijų prasčiausiai vertinamų pagal tai, kiek yra pritraukiama lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, tenkančių vienam dėstytojo etatui.
Primename, kad vadyba yra įvertinta dvejetu, primename, kad yra nesilaikoma balų, ir apie pusė studentų yra priimama žemiau kartelės, kas reikš, jog po kitų metų studentų skaičius toliau drastiškai kris“, – aiškino G.Jakštas.
Pasak viceministro, Vilniaus kolegija, prie kurios ir ketinama prijungti VTDK, turi inžinerijos studijas bei kitas plataus spektro studijų kryptis, todėl buvimas kartu su ja gali atnešti „visai kitokį kokybinį lygį, papildomumą ir sinergiją“.
O štai uostamiestyje pasipiktinimą sukėlė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos jungimas su Vilnius TECH (Vilniaus Gedimino technikos) universitetu. Pasak G.Jakšto, svarsčius įvairius variantus, priimtas optimaliausias sprendimas.
Tiesa, viceministro teigimu, dalis specialistų iš sostinės vyktų dirbti į Klaipėdą, todėl studijų kokybė nenukentėtų.
„Pasigirsta norų, kad tai būtų jungiama su Klaipėdos universitetu. Šį variantą mes svarstėme, svarstėme ir dėl Klaipėdos valstybinės kolegijos, ir dėl Vilnius TECH, buvo vertinamos sinergijos, kas nutiktų vienu ar kitu atveju. Bendradarbiavimas Klaipėdos mieste tarp visų aukštųjų mokyklų vyksta ir dabar, neabejojame, kad jis tęsis, ir tai yra būtina.
Tačiau susijungus Jūreivystės mokyklai su Klaipėdos universitetu, manome, kad pokyčio didelio nebūtų. (...) Didelė dalis darbuotojų dirba ir ten, ir ten – matyt, susikoncentruotų etatai, bet kokybinio proveržio nebūtų, tai nepadėtų užtikrinti ir reikalingos mokslo kokybės inžinerijos studijoms vykdyti.
Su Vilnius TECH tai gali atnešti naują postūmį, nes Vilnius TECH transporto inžinerijoje yra labai stiprus, dalis dėstytojų važiuotų studijas įgyvendinti ir į Klaipėdą, visos investicijos, skirtos jungimosi metu, būtų koncentruojamos Klaipėdoje“, – pabrėžė viceministras.
Toliau žeria kritiką
Tuo metu opozicinė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba kreipiasi į valdančiąją koaliciją ir ragina dar kartą apsvarstyti planuojamą valstybinių kolegijų tinklo pertvarką, pagal kurią dalį švietimo įstaigų ruošiamasi sujungti arba likviduoti, trečiadienį informavo LSDP komunikacijos skyrius.
Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pabrėžia, kad kolegijos, tapusios svarbiomis regionų aukštosiomis mokyklomis, vaidina ypatingą vaidmenį regionų vystymuisi, reikalingų specialistų rengimui, galiausiai tai padeda mažinti didelę atskirtį tarp šalies sostinės ir kitų Lietuvos savivaldybių.
Tačiau, kaip pažymi LSDP valdyba, Švietimo mokslo ir sporto ministerijos parengtas valstybinių kolegijų veiklos stiprinimo planas nėra išsamiai apsvarstytas ir turi būti tobulinamas.
„Stebina ministerijos siekis kartoti praeities klaidas ir susilpninti aukštojo mokslo institucijų svarbą regionuose. Prieš dešimtmetį įvykdyta Žemaitijos kolegijos pertvarka, nors ir buvo grįsta siekiu stiprinti studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų kokybę, virto šios kolegijos likvidavimu ir aukštojo mokslo įtakos silpninimu Žemaitijos regione.
Noras sujungti Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą su Vilniaus TECH universitetu – dar vienas bandymas ne stiprinti Vakarų Lietuvos aukštąsias mokyklas, bet priešingai, skaidyti išteklius ir resursus ir taip silpninti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės specialistų rengimą“, – sakoma LSDP valdybos pareiškime.
Socialdemokratai akcentuoja, kad iki šiol nėra aiškūs tokio pertvarkos plano principai.
„Pavyzdžiui, planuojama sujungti Alytaus ir Kauno kolegijas, o Marijampolės kolegija, kaip neuniversitetinė aukštoji mokykla, yra likviduojama. Visa tai rodo, kad vėl einama jau nepasiteisinusiu keliu, kai tinklo pertvarka vykdoma ne turint aiškius kriterijus ir siekį didinti Lietuvos konkurencingumą, tolygiai plėtoti visus regionus, bet ji vykdoma remiantis tik vieniems valdantiesiems suprantamais principais“, – sakoma LSDP pareiškime.
Lietuvos socialdemokratai ragina valdančiąją koaliciją dar kartą apsvarstyti parengtą Valstybinių kolegijų tinklo pertvarkos projektą, kad jis būtų aiškus, pagrįstas kriterijais ir principais bei remtųsi siekiu tolygiai vystyti specialistų rengimą regionuose.
