Pasak karjeros specialistų, šiuo metu dideles įsidarbinimo galimybes turi žmonės, besirenkantys medicinos, statybų, ugdymo sritis, psichologo, logopedo, sandėliavimo tarnybos tarnautojo darbus.
Renkantis karjeros kelią reikia gerai pažinti save
Pasak Lietuvos karjeros specialistų asociacijos (LKSA) prezidentės Giedrės Valaitienės, tam, kad abiturientas priimtų teisingą sprendimą, kokią specialybę pasirinkti, reikia gerai pažinti save, žinoti stipriąsias ir silpnąsias savybes, įvertinti savo galimybes ir ribotumus.
„Jei abiturientas pasirinks tai, kam yra sutvertas, jam nusišypsos sėkmė net ir pačiose konkurencingiausiose darbo vietose. Profesionaliausi ir geriausi savo srities meistrai visuomet darbo rinkoje bus laukiami.
Ir priešingai. Jei pasirinks sritį neapgalvotai, skubotai, neįsiklausydamas į savo prigimtį, arba tiesiog pasirinks studijuoti tai, kas lengva ir darbo rinkoje poreikio nėra, kils sunkumų“, – portalui lrytas.lt komentavo G.Valaitienė.
Renkasi studijas, po kurių bus sunkiau susirasti darbą
LKSA prezidentė sakė, kad šiuo metu dideles įsidarbinimo galimybes turi gydytojai ir slaugos specialistai, gamybos darbų meistrai, statybos vadovai, statybos darbų meistrai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bei specialiųjų poreikių mokytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai, logopedai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai.
„Darbai, kurių pasiūlymų Užimtumo tarnyboje gegužę registruota daugiausiai, buvo reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, apskaitininkai ir buhalteriai, slaugos specialistai. Daugiausiai aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikia IT sektoriuje, inžinerinėje pramonėje.
Tuo tarpu sunkiausiai darbą dabar randa archyvų ir muziejų specialistai, teisininkai, politikos ir administravimo specialistai, produktų ir drabužių dizaineriai, verslo paslaugų vadybininkai, vertėjai ir kalbininkai, žurnalistai“, – aiškino G.Valaitienė.
Nepaisant to, studentai neretai renkasi specialybes, kur darbą susirasti sunkiau. Karjeros konsultantė Daiva Šilienė džiaugėsi, kad šiemet abiturientai renkasi įvairesnes profesijas.
„Kiek tenka konsultuoti, šiemet abiturientai renkasi jau keletą metų iš TOP penketuko neišeinančią psichologiją, labai populiarios išlieka tarptautinio verslo studijos, antrus metus tarp mokinių pasirinkimų populiarėja globali rinkodara.
Nors šiemet besirenkančių teisę kiek mažiau, ši studijų programa vis tiek išlieka populiari, taip pat pozicijos neužleidžia kūrybos komunikacija, žurnalistika, genetika, IT, finansai ir visiškai nauja programa – kiekybinė ekonomika. Negana to, padaugėjo profesinio mokymo centruose besirenkančių paramediko ir slaugytojų padėjėjų mokslus.
Tiesa, žurnalistų, teisininkų, tarptautinio verslo, finansų atstovų kasmet išleidžiama išties daug, tačiau, jei esi geras specialistas, profesionalas, darbo vietą susirasti galima“, – vardijo D.Šilienė.
Pataria eiti ten, kur dainuoja širdis
Karjeros specialistės pastebėjo, kad neapsisprendusių kur stoti – vis dar daug. D.Šilienė sakė, kad susidomėjimas karjeros konsultantais padidėjo prieš 2–3 savaites.
„Tie, kurie žino, kur stoti, yra apsisprendę nuo rudens, tačiau dabar kreipiasi tie, kurie galvoja, kas bus, jei įstosiu ir man nepatiks. Moksleiviai konsultuojasi norėdami išsigryninti, ką dar galėtų pasirinkti.
Kai abiturientas visai nežino, ką pasirinkti, naudojamės metodika, klausimynais, kurių pagalba galima išsiaiškinti potencialų karjeros kelią ir nežinomybės baimę sumažinti.
Karjeros konsultantas su jaunu žmogumi kalbasi apie tai, kad jis turi eiti ten, kur dainuoja širdis“, – teigė karjeros konsultantė.
G.Valaitienė kiekvienam besirenkančiajam studijas pirmiausia siūlo susipažinti su visomis siūlomomis studijų ir mokymo programomis.
„Vien Lietuvos universitetuose ir kolegijose studijų programų skaičiuojama virš 500, o kur dar profesinio mokymo įstaigos. Vėliau, atsirinkus sudominusiais programas, reikėtų išanalizuoti jų studijų programų aprašus, kuriuose ir pateikiama pati svarbiausia informacija, dar vėliau – būtina pabendrauti su tos srities profesionalais, sudalyvauti profesinio veiklinimo vizituose.
Svarbiausias patarimas – nebijokit klausti, nes šalia žodžio klausimas visada rasis ir atsakymas. Nebijokite atviro ir sąžiningo pokalbio su savimi. Ir prisiminkite, kad kiekvienas mūsų turime ypatingų galių savyje. Tereikia jas atrasti“, – dėstė LKSA prezidentė.
Kreipiasi ir į jaunimo organizacijas
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Domantas Katelė dalijosi, kad neretai paskutiniuosius metus mokykloje skaičiuojantys moksleiviai klausia, kokią studijų kryptį pasirinkti, domisi karjera, kompetencijomis, reikalingomis siekiant tapti vienos ar kitos profesijos specialistu.
„Moksleiviams, ypač iš regionų, sudėtingiau gauti patikimos ir kokybiškos informacijos apie skirtingų sričių studijas, tad renkasi klausti mūsų. Vis dėlto jaunimo politikoje veikiantys jauni žmonės yra linkę rinktis politikos mokslų, ekonomikos, teisės studijas, o šių studijų absolventų savo gretose turime nemažai, tad jie tampa tais, kurie gali patarti ir nukreipti.
Negana to, kalbant apie brandos egzaminus ir studijų pasirinkimus, visuomenėje yra sukeltas milžiniškas spaudimas. Vis dar yra gaji nuostata, kad vienintelis teisingas kelias baigus mokslus – studijos universitete, nors taip tikrai nėra.
Spaudimą dažnai kelia tiek mokytojai, tiek tėvai, tiek bendraamžiai. Visada bandau moksleiviams paaiškinti, kad brandos egzaminų etapas ilgalaikėje perspektyvoje atrodys niekingai mažas ir nereikšmingas, todėl neverta to perdėtai sureikšminti“, – portalui lrytas.lt komentavo D.Katelė.
LiJOT prezidentas nerimą patiriantiems moksleiviams visada primeną frazę – dramblį reikia valgyti po kąsnį.
„Išsigryninant problemas ir jas sprendžiant po vieną, aiškumas ateina kur kas greičiau, negu bandant visas jas spręsti tuo pat metu. Kalbant apie nerimą, kuris kyla norint pasirinkti kaip įmanoma labiau jauno žmogaus kompetencijas ir norus atliepiančias studijas, rekomenduoju pasitarti su ten studijuojančiais žmonėmis, išsiklausinėti aktualių klausimų.
Vis dėlto dažnam jaunam žmogui, kaip minėjau anksčiau, brandos egzaminų laikotarpis kelia milžinišką nerimą, dėl to nukenčia ir rezultatai. Tad jeigu pastebiu, kad moksleiviui situacija atrodo per daug komplikuota, visada rekomenduoju kreiptis pagalbos į specialistus – psichologus, psichoterapeutus“, – sakė D.Katelė.
Inicijavo karjeros konsultantą mokyklose
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) viceprezidentas Emilis Mikulskis sakė, kad LMS taip pat pastebi abiturientų nerimą dėl karjeros pasirinkimo.
„Rengimas karjerai, profesinis orientavimas atsirado tik pernai, tačiau tai nėra ideali sistema – tai tik geras žingsnis į priekį. Nemažai abiturientų net negauna pagalbos karjeros konsultavimo klausimais, o apie privačias konsultavimo įmones žino ne visi moksleiviai.
Užpernai bendradarbiaudami su kolege ir ŠMSM viceministre Agne Kudarauskiene inicijavome, kad mokyklose atsirastų karjeros konsultantai. Dabar pagal įstatymą numatyta, kad mokyklose jie dirbtų bent jau 0,25 etato“, – komentavo E.Mikulskis.
Neturint aukštojo išsilavinimo ir nemokant užsienio kalbos darbą susirasti sunkiau
Darbo skelbimų portalo „CVonline“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigė, kad daugiausiai darbo pasiūlymų šiuo metu skirta klientų aptarnavimo srities darbuotojams – IT programuotojams, analitikams, kokybės kontrolės specialistams, finansų pardavimų, vadybos specialistams.
Taip pat ieškoma gamybos, inžinerijos, administravimo, transporto, prekybos sričių darbuotojų. Labai trūksta ir medikų, slaugytojų, pedagogų.
„Daugybėje sričių jaučiamas didelis darbuotojų trūkumas, todėl sunku atrasti, kokia profesija nepaklausi, tačiau, įvertinus rinkoje esantį paklausos ir pasiūlos neatitikimą, galima sakyti, kad sunkiau darbą suranda tie, kurie neturi darbo rinkai reikalingų įgūdžių, žinių ir kompetencijų.
Darbo skelbimuose dažniausiai minimi yra šie reikalavimai: aukštasis išsilavinimas, užsienio kalbų žinios – pirmoje vietoje – anglų, bent 2 metų darbo patirtis, kompiuterinis raštingumas, skaitmeniniai įgūdžiai, domėjimasis savo darbo srities naujovėmis.
Negana to, be techninių reikalavimų ne ką mažiau svarbios ir asmeninės savybės, pradedant atsakingumu, savarankiškumu, gebėjimu ir noru mokytis, tobulėti, iniciatyvumu ir panašiai“, – aiškino R.Karavaitienė.
