Įstatymo pakeitimo projektas sukėlė aršias diskusijas. Seimo posėdyje balsuojant dėl šių Švietimo pataisų, užsiregistravo tik 66 parlamentarai, balsavę už, todėl sprendimas nebuvo priimtas.
„Tai yra bendriniai, daug kur aiškumo stokojantys kriterijai. Nėra aiškiai įvardintas pažangos kriterijus, ypatingai jis svarbus įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo kontekste“, – balsuoti prieš ragino parlamentarė Vilija Targamadzė.
„Gaila, kad nesirengiame sugalvoti geresnių sprendimų. Pavyzdžiui, prievolė gimnazinėse klasėse turėti 21 mokinį tikrai nesisieja su ugdymo kokybe. Nes atskiriems mokslo dalykams klasės dalinamos per pusę, taigi tuo ir parodoma, kad taip geriau yra išmokstama. Tai tik parodo, kad mažesnės klasės gali sėkmingai veikti ir vaikai jose pasiekti gerų rezultatų“, – pridūrė Seimo narys Gintautas Kindurys.
Valdantieji, nepaisant opozicijos kritikos, ragino priimti Švietimo įstatymo pataisose numatytus kriterijus mokyklų tinklo kūrimui.
„Mokyklų tinklas, pertvarka yra viena sudėtingiausių ir jautriausių temų. Bet visi turime pripažinti, kad mokinių skaičius mažėja, mokyklose mokinių skaičius mažėja, ir matome šiandien labai didelius skirtumus tarp skirtingų mokyklų, skirtingus mokinių rezultatus“, – sakė Edita Rudelienė.
„Kiekvieno politiko tikslas yra besimokantiems vaikams sudaryti vienodas sąlygas, kur jis besimokytų, ar mieste, ar didmiestyje. Kad mokinys galėtų pasirinkti norimus dalykus, galėtų pasirinkti, kokias pamokas mokytis, o ne su bendru srautu galėtų tik mokytis gimnazijoje. Įstatyme yra numatyti kriterijai, kurie švietimo įstaigas įpareigos, kokia mokykla turi būti ir tokiu būdu tai suteiks visiems mokiniams vienodas sąlygas mokytis“, – aiškino liberalė.
Opozicija praėjusią savaitę Seime buvo pristačiusi ir atskirąją nuomonę. Akademiko Eugenijaus Jovaišos teigimu, savivaldybė turi spręsti dėl mokyklų tinklo tvarkymo, o ne Vyriausybė.
„Reikia matuoti mokyklos kokybę, ir tada pasakyti, kad jūsų kokybinis rodiklis, pagal patikrinimus, yra mažesnis negu nustatytas balas. Tada įsijungia savivaldybė ir žiūri, ir klausia, kas atsitiko – ar reikia naujo mokytojo, ar reikia naujos mokyklos, ar reikia autobusiukų, ar reikia atvežti mokytoją ar išvežti vaikus į kitą mokyklą“, – sakė E. Jovaiša.
„Bet visą tai turi spręsti savivaldybė. Negalima per kiekybinius kriterijus, nustačius klasės dydį, tvarkyti tinklo“, – akcentavo politikas.
Seimo narė V. Targamadzė antrino E. Jovaišai primindama, kad politinės partijos yra pasirašiusios susitarimą dėl švietimo, kuriame pasižadėta suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms.
„Reikėtų nepamiršti ir politinių partijų susitarimo dėl švietimo. Jame numatytas savivaldybių savarankiškumo didinimas , o čia – atvirkščiai, yra apribojamas savarankiškumas. Juk savivaldybės ir turėtų spręsti, kam reikalingas didesnis finansavimas, kurioms mokykloms mažesnis finansavimas, kur reikėtų išlaikyti klases, o kur – nereikėtų“, – pabrėžė politikė.
Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, dalyvaudama diskusijoje dėl pataisų, pabrėžė, kad kokybinių kriterijų įstatymo pakeitimo projekte yra, nors opozicija teigia kitaip.
„Įstatyme šiuo metu yra nurodyti 8 kokybiniai ir kiekybiniai kriterijai, iš jų 2 yra kokybiniai kriterijai, ir yra 2 kiekybiniai kriterijai. Taigi, kaip mes dažnai girdime, kad nėra perkelta kokybinių kriterijų, tai tikrai tai yra netiesa. Šiandien yra daugiau kokybinių kriterijų“, – akcentavo konservatorė.
Ji išvardino ir kokybinius kriterijus, numatytus įstatymo projekte: mokykloje vykdomos programos turi atitikti bendrojo ugdymo planus, turi būti užtikrintas švietimo pagalbos teikimas, mokytojai turi turėti tinkamą išsilavinimą.
Anot Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko, valdantieji nusileido tam tikriems opozicijos narių prašymams.
„Komitetas pasiūlė šiek tiek palengvinti sąlygas mokykloms, kuriose yra dėstoma nevalstybinė kalba, taip pat esančiose tam tikruose regionuose ir geografinėse vietose. Taip pat buvo aiškiai apibrėžta, kokias pasekmes turės kriterijų nesilaikymas“, – parlamente pristatė A. Žukauskas.
Pagrindinis įstatymo pakeitimo projekto tikslas, anot Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko A. Žukausko, yra poįstatyminio akto kriterijus dėl mokyklų ugdymo programų vykdymo ir jų finansavimo perkelti į Švietimo įstatymą.
ELTA primena, kad balandžio pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog savivaldybių mokyklų tinklo reformos kriterijai, kuriuos pagal įstatymą nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai.
KT išvadoje teigiama, kad Seimas negali pavesti Ministrų kabinetui poįstatyminiais aktais nustatyti atitinkamas taisykles, susijusias su ugdymo įstaigų veikla ir pokyčiais. Be to, akcentuojama, kad įstatymuose įforminti bendriniai, aiškumo stokojantys kriterijai.
Pasak KT, įstatymai numato savivaldybėms teisę steigti, reorganizuoti ir likviduoti mokymo bei auklėjimo įstaigas, tačiau ši savivaldos teisė nėra neribota.
KT nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas tik 2024 m. sausio 2 d. Toks sprendimas priimtas, siekiant suteikti institucijoms galimybę ištaisyti įstatymo spragas.
