„Prezidentui buvo labai svarbu išgirsti švietimo, mokslo ir sporto sričių atstovų nuomonę apie tai, kokia yra dabar situacija, kokios yra aktualijos šiose minėtose srityse, kokie yra svarbiausi darbai ir prioritetai“, – žurnalistams po susitikimo sakė J. Karpavičienė.
„Labai aktualu, kad pradėtos reformos toliau būtų tęsiamos, atsižvelgiant į bendruomenės atstovų, socialinių partnerių nuomonę. Ir kad ta užsibrėžta kryptis būtų išlaikoma“, – akcentavo prezidento patarėja švietimo klausimais.
Patarėjos teigimu, buvo aptartas ir tarpinių egzaminų klausimas, pastaruoju metu keliantis aistringas diskusijas viešojoje erdvėje.
„Švietime yra pradėta daug reformų, ir įvertinant ypatingai tarpinius egzaminus, jų vykdymo situaciją, yra svarbu apsibrėžti, nuspręsti, kaip judėti toliau. Tai labai svarbu įsiklausyti į visų dalyvių nuomonę, ieškoti kompromiso, bet vis dėlto judėti į priekį“, – sakė J. Karpavičienė.
„Visos reformos turi tam tikro pavojaus, bet pokyčiai turi vykti ir bendrąją prasme vertinant labai aktualu, kad būtų tęstinumas“, – pridūrė ji.
Aptartas įtraukusis ugdymas, aukštasis ir profesinis mokslas
Anot Lietuvos švietimo tarybos pirmininkės Saulės Mačiukaitės-Žvinienės, susitikime su prezidentu aptarta, kas galėtų dar būti atlikta per ateinančius pusantrų metų. Ji pažymėjo, kad daugiausia buvo kalbama apie įtraukųjį ugdymą ir jo diegimo tęstinumo svarbą.
„Susitikime su prezidentu buvo išsakytos nuomonės, ko tikisi bendruomenė, kas galėtų būti padaryta per ateinančius pusantrų metų“, – po susitikimo žurnalistams sakė S. Mačiukaitė-Žvinienė.
„Daugiausia buvo akcentuojamas įtraukusis ugdymas, kas yra, be abejonės, svarbu, buvo akcentuojama, kad šita reforma turi būti tęsiama laipsniškai. Buvo akcentuojamas specialistų trūkumas ir teigiama, kad šita problema tikrai yra sprendžiama“, – pabrėžė švietimo tarybos pirmininkė.
Susitikime taip pat kalbėta apie aukštąjį ir profesinį mokslą, visuotinį ikimokyklinį ugdymą.
„Per ateinančius pusantrų metų socialinė dimensija aukštajame moksle liks prioritetu ir taip pat bus tęsiama reforma dėl kolegijų tinklo stiprinimo“, – sakė S. Mačiukaitė-Žvinienė.
„Profesinio mokymo srityje per ateinančius pusantrų metų turėtų būti daugiau dėmesio skiriama profesinei mokyklai, suvokiant, kad ir profesinėse mokyklose yra ugdomi mokiniai“, – pasakojo ji.
Be to, susitikime visi atstovai akcentavo bendrojo ugdymo programų pokyčių tęstinumo svarbą.
„Tuo pačiu akcentuojant, kad tie pokyčiai, kurie yra pradėti dėl bendrojo ugdymo programų, tikrai būtų tęsiami, pabrėžiant, kad turi būti išgirsti ir mokytojų lūkesčiai“, – teigė S. Mačiukaitė-Žvinienė.
Susitikime dalyvavo Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, Lietuvos ikimokyklinių ugdymo įstaigų asociacijos prezidentė Lina Bagdanavičienė, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentas Vytautas Zubras, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos viceprezidentė, laikinai atliekanti prezidento funkcijas Žymantė Jankauskienė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidiumo narys, VILNIUS TECH rektorius Romualdas Kliukas, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Sigitas Vaitkevičius, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Darius Šaluga, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, Nacionalinės sporto federacijų asociacijos direktorius Edis Urbanavičius, Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos prezidentas Karolis Ramoška.
