Anot jo, svarstant mokyklų tinklo formavimo kriterijus komitete, buvo atsižvelgta į kai kurias opozicinių partijų narių pastabas.
„Manau pavyks, nes į kai ką buvo atsižvelgta, opozicijos prašymu, kai kur nebuvo atsižvelgta“, – Eltai teigė A. Žukauskas.
„Aš optimistiškai žiūriu, nes tie siūlymai, mano galva, yra racionalūs. Jeigu lieka savivaldybės mokyklos klasėje keli vaikai, tai jau nebefinansuojame – būtent dėl šito daugiausiai buvo ginčytasi“, – pridūrė jis.
Opozicija pristatys atskirąją nuomonę
Seimo opozicijai atstovaujantys Seimo nariai Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Aušrinė Norkienė, Vilija Targamadzė, Laima Nagienė ir Beata Pietkiewicz reiškia atskirąją nuomonę dėl Švietimo įstatymo pataisų.
Jų manymu, skubos tvarka iš mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių į Švietimo įstatymą mechaniškai perkelti bendrieji ir specialieji kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, „nesukurs kokybiško teisinio reguliavimo, bet įneš tik sumaištį į ir taip daugybę pokyčių vienu metu išgyvenančią Lietuvos švietimo sistemą“.
Opozicijai atstovaujantys parlamentarai siūlo neatimti iš savivaldybių teisės, atsižvelgiant į regiono ar vietos socialinį, ekonominį, geografinį ir kultūrinį specifiškumą, savarankiškai reguliuoti savo mokyklų tinklą. Siūloma įstatymu įtvirtinti ir po to poįstatyminiais aktais konkretizuoti tik tokius kiekybinius kriterijus, kurie bus nustatyti įvertinus savivaldybių socialinį, ekonominį, geografinį, kultūrinį kontekstus ir nepažeis savivaldybių teisės savarankiškai tvarkyti savo mokyklų tinklą.
Atskirojoje nuomonėje Seimo opozicija pabrėžia, kad dabartinėje Švietimo įstatymo pakeitimo redakcijoje nėra atsižvelgiama į Europos vietos savivaldos chartijos svarbią nuostatą, įpareigojančią vadovaujantis vietos žmonių interesais, taip pat deramai neįvertinta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai.
Taip pat, anot opozicijos, neatsižvelgta į Teisėkūros įstatymo nuostatas svarstyti alternatyvas, diskusijoms skirti pakankamai laiko, numatyti neigiamas pasekmes, įskaitant netikėtas. Opozicijos nuomone, mokyklų tinklo pertvarka galimai prieštarauja šios Vyriausybės regioninei politikai.
Kaip ELTA jau skelbė, Švietimo ir mokslo komitetas ir toliau nesutaria dėl kriterijų mokyklų tinklo formavimui.
Šio komiteto nare tapusi buvusi ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžia, kad įstatymo projekte pateikti mokyklų tinklo kūrimo kriterijai yra kokybiniai, ne kiekybiniai. Pagrindinis įstatymo pakeitimo projekto tikslas, anot Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko A. Žukausko, yra poįstatyminio akto kriterijus dėl mokyklų ugdymo programų vykdymo ir jų finansavimo perkelti į Švietimo įstatymą.
Balandžio pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad savivaldybių mokyklų tinklo reformos kriterijai, kuriuos pagal įstatymą nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai.
KT išvadoje teigiama, kad Seimas negali pavesti Ministrų kabinetui poįstatyminiais aktais nustatyti atitinkamas taisykles, susijusias su ugdymo įstaigų veikla ir pokyčiais. Be to, akcentuojama, kad įstatymuose įforminti bendriniai, aiškumo stokojantys kriterijai. Pasak KT, įstatymai numato savivaldybėms teisę steigti, reorganizuoti ir likviduoti mokymo bei auklėjimo įstaigas, tačiau ši savivaldos teisė nėra neribota.
KT nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas tik 2024 m. sausio 2 d. Toks sprendimas priimtas, siekiant suteikti institucijoms galimybę ištaisyti įstatymo spragas.
