Praėjusiais metais istorijos egzaminą laikė 6949 abiturientai. Istoriją išlaiko beveik visi. 2022-asiais egzaminą išlaikė 99,1 proc. kandidatų, o 2021 m. – 98,6 proc. abiturientų.
Tiesa, šimtuką gauti sudėtinga. Šimto balų įvertinimą praėjusiais metais gavo 0,3 proc. kandidatų. 2021 m. šimtukus gavo tik 0,14 proc. laikiusiųjų egzaminą.
Istorijos egzamino užduotis susideda iš dviejų dalių. Pirmoje buvo pateikti klausimai su keturiais pasirenkamaisiais atsakymais, antroje – atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius.
Klausimai apie Vienos kongresą, Napoleoną ir Lietuvos krikštą
Pirmieji abiturientai egzamino patalpas Vilniuje, Maironio progimnazijoje, paliko likus valandai iki egzamino pabaigos.
Pirmosios iš Maironio gimnazijos išėjo Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos abiturientės Anastasija ir Karina. Merginos neslėpė jaudulio ir sakė, kad galėjo sektis geriau – giliai iškvėpdamos prisipažino, kad nusiramins tik tada, kai ateis rezultatai.
„Galvojom, kad šiemet egzaminai bus bent truputį lengvesni. Buvo užduočių apie Europą, Gediminą, Lietuvos krikštą, Vienos kongresą, SSRS.
Planuoju stoti į Mykolo Romerio universitetą, studijuoti teisę ir kriminalistiką, todėl egzaminas man labai svarbus. Noriu tiesiog išlaikyti, tačiau jaučiu, kad nepasirodžiau ypač gerai“, – įspūdžiais portalui lrytas.lt dalijosi Anastasija.
„Laisvės“ gimnazijos abiturientė Livija sakė, kad istorijos egzamine sekėsi geriau, nei tikėjosi, tačiau merginai sunki pasirodė Napoleono žygio tema.
„Ruošiantis egzaminui daug darbo įdėjo mūsų mokytoja, tačiau pati taip pat ruošiausi nemažai. Žiūrėjau filmukus, internete mokiausi iš istorinių šaltinių, o egzamine parašiau tiek kiek galėjau.
Rezultatai man nėra svarbūs, noriu studijuoti dizainą, laikiau egzaminą, norėdama pasitikrinti žinias ir noriu tik išlaikyti“, – dalinosi Livija.
Maždaug 50 minučių iš egzamino anksčiau išėjęs „Vaivorykštės tako“ gimnazijos abiturientas Emilis sakė, po egzamino sakė besijaučiantis gerai, bet kiek nerimavo, egzaminą parašęs gan greitai.
„Egzaminą parašiau daug greičiau nei kitus, tačiau jam ruošiausi. Mokytoja davė papildomos medžiagos, užduočių internete, sprendžiau praeitų metų egzaminus.
Labai daug klausimų buvo apie sovietinę valdžią, viso pasaulio istoriją, tikėjausi daugiau klausimų apie pačią Lietuvą. Egzaminas pasirodė lengvesnis nei tikėjausi.
Istorijos egzaminas nėra labai svarbus, pasirinkau jį „dėl visa ko“, po mokyklos planuoju studijuoti Amsterdame“, – komentavo Emilis.
Egzaminui beveik nesiruošė
„Santaros“ gimnazijos abiturientė Aleksandra prisipažino, kad tikėjosi daug sunkesnio egzamino, o į daugelį klausimų dvyliktokė sakė galėjusi atsakyti pagal šaltiniuose pateiktą informaciją.
„Įsiskaičius ir logiškai pamąsčius buvo įmanoma atsakyti į daug klausimų. Egzaminui beveik nesiruošiau, istorijos nežinau labai gerai, todėl galvojau, kad labai ir neprisiruošiu. Prieš egzaminą pakartojau datas ir pasiskaičiau kiek temų.
Šių metų temos buvo apie Vienos kongresą, Napoleoną, SSRS, pokario laikotarpį, krikštą. Pažymys man reiškia nedaug, todėl kaip parašiau – taip. Istorijos egzaminas man nelabai svarbus, nes ruošiuosi studijuoti pramonės dizainą Vilnius TECH universitete. Man daug svarbesnė matematika, lietuvių kalba“, – pasakojo Aleksandra.
„Radvilų“ gimnazijos abiturientas Gvidas išėjęs iš egzamino neprisiminė, kokios buvo užduotys, o paklaustas, kokias žinias reikėjo pademonstruoti, pažymėjo, kad buvo temų apie Lietuvą.
„Sekėsi neblogai – buvo sunku, bet manau, kad išlaikysiu. Egzaminui ruošiausi dieną prieš egzaminą, o jo laikyti net nenorėjau. Buvau pasirinkęs geografiją, svarsčiau, ar laikyti ir šį egzaminą, bet atėjau.
Po mokyklos noriu studijuoti teisę Mykolo Romerio universitete, todėl tikiuosi išlaikyti“, – sakė Gvidas.
Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos abiturientė Erika džiaugėsi, kad egzamine sekėsi visai neblogai.
„Labai sunkūs buvo testo klausimai, tokiems pasiruošusi nebuvau, tačiau šaltiniai – visai nieko. Egzaminui nesiruošiau labai ilgai, perskaičiau konspektus, ir tiek.
Dar nežinau, kur studijuosiu, todėl pasirinkau keturis egzaminus, vienas jų – istorija. Egzaminas buvo tikrai sunkesnis, nei praėjusiais metais, tačiau tikiuosi jį bent išlaikyti“, – sakė Erika.
Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 5 dieną lietuvių kalbos ir literatūros mokykliniu ir valstybiniu brandos egzaminu. Ji baigsis birželio 27 d. muzikologijos mokykliniu egzaminu. Egzaminų sesijos rezultatus planuojama paskelbti iki liepos 13 d.
Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 28 d. – liepos 13 d. Jos rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 17 d.
Norintys gauti brandos atestatą turi išlaikyti 2 brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą.
Iš viso moksleiviai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus. Laikyti maksimalų brandos egzaminų skaičių šiais metais pasirinko 0,26 proc. kandidatų.
