Dešimtokų galvos skausmas: ištaisytų PUPP užduočių net negali pamatyti, mokytojai įžvelgia absurdą

Mokytojai situaciją vadina absurdiška.

Viešojoje erdvėje įrašu apie nesuvokiamą tvarką pasidalijo turinio kūrėja Regina Statkuvienė. 10-tokės mamą nuliūdino, kad mokiniai negali mokytis iš savo klaidų.

„Puikiai prisimenu savo bandomuosius egzaminus, kai gauni lietuvių kalbos ar matematikos darbą ir pirmiausiai į klaidas pasižiūri pats, vėliau jas aptari su mokytoju.

Tai skirta ir moksleiviui, ir mokytojui – mokytojas gavęs rezultatą mato, kur jo klasėje yra viena ar kita silpnesnė vieta, su kuriomis temomis reikia padirbėti. Vaikas, vėlgi, mato tas klaidas, kurias daro, gali suprasti, ar nesusikaupė ir paskubėjo, ar turi spragą konkrečioje temoje ir su ja reikia padirbėti“, – portalui lrytas.lt komentavo R.Statkuvienė.

Jos teigimu, susipažinimas su ištaisytais darbais yra galimybė mokytis iš savo klaidų, kas mokyklose paprastai yra ir daroma.

„Dabar, kartu su testų sistema, atėjo požiūris, kad atsakymas gali būti tik teisingas arba ne, todėl gauni vieną ar kitą pažymį. Tačiau mokykloje vis labiau trūksta analizės, kodėl atsakymas neteisingas, kur yra klaida.

Dėl to prastėja vaikų žinios. Sakykim, padarai klaidą, tačiau sprendinys buvo teisingas, tai ir atsakymas iš dalies yra teisingas, reikia tik susikaupti. Jei visai nemoki išspręsti, tikriausiai reikia atsisėsti ir su ta tema dirbti.

Natūralu, kad kyla klausimas, kam visa tai darom, kam reikia patirti stresą, kam mėnesį laukiam įvertinimų ir ko sulaukiam? Vaiko aktualijoje greičiausiai yra ne rezultatas, o siekis sužinoti, kur aš klydau, kur man reikia padaryti pažangą“, – dėstė R.Statkuvienė.

Pasak turinio kūrėjos, reikia nepamiršti, kad laiko aptarti klaidoms yra. Esą mokslo metai ištęsti, vaikai slampinėja, mokytojai suka galvas, ką daryti ir kaip mokinius užimti, todėl taip galėtų laiką išnaudoti prasmingai.

„10-tokams iki brandos egzaminų yra likę dveji metai, todėl jie dar gali gerai pasiruošti. Kartais užtenka susifokusuoti, atpažinti bėdą ir ties ja padirbti, atkreipti dėmesį į tai, kas neaišku. Dabar mokiniai palikti fantazuoti, kas gerai, o kas ne. Klaidų matymas vienareikšmiškai padėtų pasiruošti brandos egzaminams.

Mūsų švietimo sistemoje visada reikia kelti klausimą, kodėl tai vyksta. Suprantu, kad šis patikrinimas leis pasiruoši egzaminams, identifikuoti savo spragas, tačiau, kai negauni atsakymo, kur suklydai, negali tinkamai pasiruošti ir manai, kad viskas teisingai arba atvirkščiai viskas blogai. Vertinimas rodo, kokią pažangą padariau arba kiek trūksta iki pažangos“, – įsitikinusi R.Statkuvienė.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotoja, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė mano, kad dešimtokai turėtų gauti ne tik pažymį, bet pamatyti ir surinktus užduočių raštu taškus – taip būtų galima identifikuoti, kas sekėsi geriau, o kur buvo patirtos nesėkmės.

„Šiais metais vaikai po atlikto testo gavo apibendrintą automatizuotų užduočių vertinimą – kompiuteryje pateikiama informacija, kas jiems sekėsi geriausiai ir kas ne taip sėkmingai. Mokiniai šitą informaciją priėmė kaip naudingą.

Savo parašytą  tekstą jie taip pat turėtų matyti – tada galima kartu su mokančiu mokytoju išanalizuoti klaidas. Tačiau, ar turėtų analizuoti ir atliktus taisymus, vertinimus – diskusijų klausimas, nes dažnai visuomenė ypač jautriai reaguoja – prasideda pykčiai, kaltinimai ir eskalavimas.

Net VBE yra matomas pats darbas, bet ne pažymėtos klaidos. Manau, tokiam sprendimui yra ir objektyvių, ir subjektyvių priežasčių.

Tiesa, su mokiniais aptarti klaidas vienareikšmiškai naudinga. Dažniausiai tai atliekama raštu, o pakomentuojama tik nesupratusiems, nes, kai klasėje sėdi 30 mokinių, pamoka trunka 45 minutes, o programa ypač plati, laiko sąnaudos išsamiai individualiai analizei žodžiu – neleidžiama prabanga“, – vertino L.Bručkienė.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina Dilienė teigė PUPP situaciją vertinanti keistai ir pabrėžė, kad skirtingai, nei ankstesniais metais, jau pernai jo užduočių atsakymai skelbiami nebuvo.

„Taip nutiko tikriausiai todėl, kad užduotys buvo parengtos neprofesionaliai, o atsakymus į teksto suvokimo klausimus kritikavo net literatūrologai.

Dar liūdnesnis vaizdas buvo su rašinių vertinimu – Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) pakomentuotas pavyzdinis rašinys „Ar galima savo silpnybes paversti stiprybėmis?“, pasirodo, rėmėsi išgalvota Homero „Iliados“ ir M.Miller romano „Achilo giesmė“ pabaiga – tokiu atveju, vertinimas už turinį turi būti minimalus.

NŠA nuėjo ir tebeina lengviausiu jiems keliu – dabar slepia tiek vertinimo instrukcijas, tiek pačius mokinių atliktus darbus. Aš jau nekalbu apie galimybę pamatyti darbo taisymą, bet mokinys apskritai negali pamatyti savo darbo“, – portalui lrytas.lt komentavo R.Dilienė.

Mokytoja situaciją vadino absurdiška, o po patikrinimo mokiniai ne tik, kad negali pamatyti savo darbų, bet ir mokykloje, kurioje dirba R.Dilienė, buvo neleista išsinešti net juodraščių.

„Juk nuo 11 klasės rašinys yra pati svarbiausia užduotis, dabar ji vienintelė ir VBE. Man, kaip mokytojai, būtų be galo svarbu pamatyti, kaip mokiniai panaudoja tai, ko mokėmės, kur jie stringa, o kas iš pamokų turinio ypač pasiteisino. Visada išsinagrinėdavome net juodraščius – kokiais metodais mokiniai dirbo, kaip tvarkėsi su laiku ir pan.

Pasirodo, darbai slepiami dėl to, kad PUPP nenumatytos apeliacijos, o darbą taiso vienas mokytojas – kokį įvertinimą jis parašė, toks ir lieka.

Kai pernai NŠA patikrino kai kurių darbų vertinimo kokybę, paaiškėjo, kad yra mokytojų, kurie 32 taškų rašinio vertinimo skalėje sugeba nepataikyti net 11 taškų – darbai tiek nuvertinti, tiek pervertinti ir nieko – PUPP rezultatai dėl to lieka nepakeisti, nemokėję vertinti mokytojai net neįvardyti.

Šiemet, žiūrėdama į savo mokinių rašinių įvertinimus, irgi labai stebėjausi – jie tokie žemi, bet pamatyti darbų negaliu – neleista“, – aiškino lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

Pasak R.Dilienės, PUPP darbų nesutikę vertinti mokytojai yra baudžiami.

„Galimybė pamatyti tiek vertinimo instrukciją, tiek paskaityti anoniminių rašinių tenka tik tiems mokytojams, kurie sutinka, ŠMSM nurodymu, vertinti PUPP darbus „laisvu nuo ugdymo proceso metu“ – paprastai tariant, savo laisvalaikiu ir nemokamai.

Jeigu mokytojas nesutinka – aš, pavyzdžiui, nesutikau, –  jis „baudžiamas“ tuo, kad nežino nei užduočių, nei vertinimo instrukcijų, nei darbų pavyzdžių. Informacija apie PUPP tampa mokytojų šantažavimo priemone“, – įsitikinusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

Pasak R.Dilienės, tai ne vienintelis PUPP užduočių slaptumo aspektas.

 „Kai šiemet iš NŠA atėjo rezultatai, o mokytojui pateikiamas tik mokinio pažymys, buvau šokiruota, kad PUPP neišlaikė viena vidutiniokė – to tikrai negalėjo būti. Patikrinus jos rezultatus paaiškėjo, kad nepridėti kalbėjimo dalies balai – mergaitės pažymys turėjo būti 5.

Tada patikrinau kitos mokinės, gavusios, mano manymu, gerokai per didelį įvertinimą, balus – paaiškėjo, kad jai „iš oro“ pridėti 13 balų. Kilo klausimas – o kaip yra su kitų mokinių įvertinimais? Kiek jie teisingi? Kas patikrins ar kas suinteresuotas patikrinti?" – klausė R.Dilienė.

L.Bručkienė pastebėjo didelius nesusipratimus, nepagarbą mokytojų laikui ir darbui, skaitmeninę nekompetenciją taisant PUPP darbus.

„Nors pats patikrinimas raštu kompiuterizuotas, tačiau SUP (specialiųjų ugdymosi poreikių) vaikų darbai iš pradžių taisomi ne pagal pritaikytas instrukcijas, o pagal bendrąsias.

Po dviejų savaičių ateina sąrašai, kurių vaikų darbus reikia tikrinti iš naujo. Tarp jų yra SUP ir dar papildomai kiti, galbūt sistemai sukėlę įtarimų. Tuos darbus reikia atsisiųsti PDF formatu iš NŠA svetainės, tada ranka ištaisyti ir rezultatus vėl suvesti į sistemą kompiuteryje. 

Tuo metu jau vyksta ir mokyklinio brandos egzamino taisymai – dalis mokytojų privalo dalyvauti abiejuose. Beje, PUPP vertintojų seminarai ir darbų taisymai organizuojami laisvu nuo pamokų ir savų mokinių darbų taisymo metu, už juos sumokėti turi mokykla iš savo vidinių rezervų dėl to susitarus su mokytoju“, – sakė LŠDPS pirmininko pavaduotoja.

Jos teigimu, dar vienas skaitmeninės nekompetencijos ir nepagarbos darbo laikui pavyzdys –  nors visas PUPP darbo raštu vertinimas kompiuterizuotas, dalies žodžiu vertinimą, padauginus iš dviejų, reikia suvesti ranka, tada viską su skaičiavimo mašinėle susumuoti, remiantis išspausdinta lentele konvertuoti taškus į pažymį ir vėl viską suvesti į sistemą.

„Kyla klausimas – ar tikrai esame pasiruošę planuojamiems inovatyviems kompiuterizuotiems tarpiniams atsiskaitymams, kai priimami tokie absurdiški, jokia logika neparemti sprendimai“, – svarstė L.Bručkienė.

Portalui lrytas.lt NŠA komentavo, kad numatyta, jog mokiniai per tris darbo dienas nuo PUPP rezultatų paskelbimo dienos bus supažindinami su pasiekimų patikrinimo rezultatais. 

„Terminas, per kurį mokiniai gali susipažinti su pasiekimų patikrinimo darbu ar išrašu iš elektroninės testavimo sistemos su pateiktais mokinio užduoties atsakymais, nenustatytas. 

Mokyklos jau gavo dešimtokų lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus. Šią savaitę, užbaigus PUPP visų darbų vertinimą (įskaitant gimtųjų kalbų), mokinių PUPP darbai bus atverti mokykloms ir mokiniai galės juos pamatyti. 

Gaudamas individualius rezultatus mokinys mato, kiek ir už kurias užduotis taškų jis surinko, t.y. kurias užduotis atliko teisingai. Turėdamas šiuos rezultatus ir kartu su mokytoju peržiūrėjęs atliktą darbą, jis gali išsiaiškinti, kur ir kodėl suklydo.

Dalis užduočių vertinamos automatiškai, dalis (atvirojo tipo) – vertintojo, todėl bet kokiu atveju, klaidų supratimui reikalingas mokytojo paaiškinimas“, – aiškino NŠA.