Visgi, pasak ugdymo ekspertų, nors nuo kitų metų startuosianti atnaujinta nacionalinė bendrojo ugdymo programa teikia vilčių, tačiau teigiamų pokyčių dar teks palaukti ne vienerius metus. Be to, problemos slypi ne vien ugdymo programoje ar priemonėse.
Mokymosi spragas lemia daug faktorių
Matematikos mokytojos-ekspertės Rasos Karapetian teigimu, prastas mokinių matematikos žinias dažniausiai lemia mokymosi procese atsiradusios spragos. Pasak R.Karapetian, mokymosi spragų užpildymui šalies ugdymo įstaigose turėtų būti skiriamas daug didesnis dėmesys.
Kaip teigia pedagogė, mokinių matematikos žinių spragos gali susidaryti ne tik nuo prasto lankomumo ar per mažo savaitinių matematikos pamokų skaičiaus, tačiau ir dėl nuoseklumo ugdymo procese trūkumo.
„Matematika yra sudėtingas mokslas, kuris ugdymo procese ypatingai reikalauja nuoseklumo. Pagrindiniai pamatai šiam mokslui yra padedami jau pradinėse klasėse, todėl jei per pirmuosius mokyklos metus atsiranda ugdymo spragos, vėliau jos darosi vis labiau probleminės.
Mano nuomone, jau nuo pradinių klasių matematikos turėtų mokyti atskiras matematikos pedagogas, o ne pradinių klasių mokytojas. Tokiu būdu žinių įsisavinimas būtų efektyvesnis ir mokiniams atsirastų platesnės galimybės su šios srities specialisto konsultacijų pagalba labiau įsigilinti į matematikos pradmenis“, – teigia Klaipėdos licėjaus pedagogė.
Karantino kartos efektas
Matematikos brandos egzaminų vyr. vertintojos, naujojo 9 klasės matematikos vadovėlio bendraautorės ir Klaipėdos licėjaus matematikos mokytojos-ekspertės Jūratės Gedminienės manymu, šiandieninių mokinių matematikos žinioms nemažai įtakos turėjo ir COVID-19 pandemija.
Pasak pedagogės, pakankamai ilgą laiką trukęs nuotolinis mokymas paliko gilų pėdsaką ir ugdymo procese, o labiausiai, jos nuomone, dėl to nukentėjo būtent mokinių matematikos žinios.
„Matematika – tai mokslas, kuris turi būti vykdomas klasėje šalia esant mokytojui. Šioje disciplinoje itin reikalingi mokytojo paaiškinimai, jo matymas, kaip mokinys mąsto, sprendžia matematinius uždavinius realiu laiku.
Čia itin svarbi viso mokymosi proceso stebėsena ir kontrolė, kad mokinys tuo metu tinkamai suprastų ir įsisavintų pamokos medžiagą, nes atsiradus spragai vėliau ji jam labai trukdys mokantis tolimesnį kursą.
Deja, karantino metu tokios galimybės nebuvo, todėl dabar atsirado labai didelės mokinių matematikos žinių spragos“, – teigia J.Gedminienė.
Mokinių motyvacija mokytis matematikos kasmet mažėja
Kolegės nuomonei pritaria ir kita Klaipėdos licėjaus pedagogė bei Klaipėdos matematikos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė Dovilija Jančiauskienė. Pasak mokytojos-ekspertės, licėjuje jau senai įdiegta plati konsultacijų modulių sistema veiksmingai padeda mokiniams geriau įsisavinti matematikos žinias ir užpildyti susidariusias spragas.
„Šiuo metu licėjuje turime labai platų konsultacijų modulių spektrą. Konsultacijų tinklą apima ir mokymosi spragų dėl ligos užpildymo konsultacijos, išlyginamųjų kursų konsultacijos, pasiruošimui egzaminų grupinės ir individualios konsultacijos.
Tokios konsultacijų galimybės neleidžia susidaryti didesnėms matematikos žinių spragoms jau nuo pat žemesnių klasių“, – teigia 5–8 klasių matematikos pedagogė D.Jančiauskienė.
Visgi pedagogės teigimu, nemažai įtakos prastesnėms mokinių matematikos žinioms šiandien turi ir pačių mokinių sumažėjusi motyvacija siekti aukštesnių rezultatų.
„Bendraudama su Klaipėdos ir kitų miestų matematikos mokytojais dažnai išgirstu, kad vaikams išties šiandien yra sunku rasti motyvacijos siekti aukštų rezultatų. Tam įtakos turi ir gan žemas stojamųjų balų į aukštąsias mokyklas slenkstis.
Todėl teko girdėti ir apie tokius atvejus Lietuvos mokyklose, kuomet iš matematikos egzaminų mokiniai išeina net nesivargindami spręsti viso egzamino, nes prieš tai jie būna tiesiog pasiskaičiavę, kokio minimalaus balo jiems reikia ir sunkesnių uždavinių spręsti net nesistengia.
Visgi džiugu, kad licėjuje tokių motyvacijos stokos problemų neturime“, – mintimis dalijasi D.Jančiauskienė.
Nauja ugdymo programa – daugiau klausimų nei atsakymų
Nuo kitų mokslo metų pradedama taikyti atnaujinta bendrojo lavinimo ugdymo programa, pasak matematikos mokytojų-eksperčių, turi nemažai pozityvių sprendimų, kurie galėtų ateityje padėti mokiniams efektyviau įsisavinti matematikos žinias.
„Naujoje programoje tikrai yra numatyta nemažai pozityvių dalykų. Didesnis matematikos savaitinių pamokų skaičius, įvairios įtraukios veiklos, didesnis dėmesys tarpdisciplininiam mokymui ir mokymosi spragų užpildymui – visi šie pokyčiai yra tikrai sveikinti. Jei juos pavyks įgyvendinti praktikoje, tai turėtų turėti teigiamą efektą mokinių žinių įsisavinimo kokybei ateityje“, – teigia R.Karapetian.
Visgi ugdymo specialistės vieningai sutinka, kad šios programos sklandžiam įgyvendinimui reikės ne vienerių metų.
„Šis procesas nebus lengvas nei mokytojams, nei mokiniams. Pavyzdžiui, naujoje ugdymo programoje numatyta tam tikrus matematikos kurso dalykus, kurie dabar mokomi vyresnėse klasėse, perkelti į žemesnes.
Tad toks sprendimas šiandien automatiškai sudarys mokymosi spragas žemesnių klasių mokiniams. Pavyzdžiui, šiandien šeštokai savo žiniomis tikrai dar nėra pasiruošę mokytis Pitagoro teoremos pritaikymo niuansų, tačiau pagal naują programą jiems gali tekti to mokytis jau šeštoje klasėje.
Tai reiškia, kad juos mokytojai turės išmokyti ne tik naujos programos kurso, bet ir privalės per labai trumpą laiką padėti užpildyti susidariusią žinių spragą“, – pastebėjimais dalijasi D.Jančiauskienė.
Dažnesni žinių patikrinimai – privalumas
Klaipėdos licėjaus matematikos mokytoja-ekspertė J.Gedminienė teigiamai vertina, kad pagal naujos bendrojo lavinimo ugdymo programos nuostatas papildomi žinių patikrinimo egzaminai atsiras ir 11 klasės mokiniams.
„Šis egzaminas turėtų kažkiek nuimti psichologinį krūvį laikant abitūros egzaminus. Jei tam tikri balai iš 11 klasės žinių patikrinimo būtų reikšmingi abitūros egzamino vertinimui, tuomet tai padėtų išgyvendinti tą vienos dienos netikėtumo efektą.
Juk dabar mokinio abitūros egzamino rezultatas priklauso ne tik nuo žinių , bet ir nuo vienos dienos aplinkybių. Tą dieną mokinys gali sirgti, jo asmeniniame gyvenime gali įvykti kažkokie reikšmingi įvykiai, kurie gali trukdyti susikaupti egzamino metu. Todėl žinodamas, kad viskas nepriklauso nuo vienos popietės, į abitūros egzaminus mokinys eis daug ramesnis“, – teigia J.Gedminienė.
Stebuklingų ir lengvų būdų išmokyti nėra
Paklausus apie sprendimus, kaip dar labiau būtų galima sudominti šiuolaikinius mokinius matematikos mokslu, pedagogės vieningai teigia, kad stebuklingų būdų nėra.
R.Karapetian teigimu, šiuolaikiniams mokiniams itin svarbu matyti bet kurio dalyko mokymosi prasmę, todėl matematikos turėtų būti mokoma ne tik į plotį, bet ir į disciplinos gylį.
„Geriau įsisavinti matematikos žinias gali padėti platesnis jos taikymas ir integravimas kitose disciplinose. Tai parodytų mokiniams platesnę šio mokslo vertę. Mes turime tikrai plačią ir turtingą šalies matematikos istoriją.
Tad mokinius būtų galima mokyti ir apie įvairias šalies matematikos pasaulio istorines asmenybes, jų sėkmės istorijas. Tai praplėstų jų suvokimą apie šios disciplinos perspektyvas ir pritaikymą bei didintų motyvaciją siekti žinių“, – teigia R.Karapetian.
Visgi matematikos eksperčių teigimu, šis mokslas yra išmokstamas tik per pastangas, todėl pirmiausia reikia išmokyti vaikus teisingai mokytis.
„Itin svarbus yra tėvų, mokinio ir mokytojo bendradarbiavimas. Šioje grandinėje turėtų būti daug supratingumo ir operatyvumo, kuris yra itin svarbus laiku pastebint vaikų mokymosi sunkumus ir suteikiant jiems reikiamą pagalbą.
Jei vaikas šeimoje ar mokykloje gali jaustis nemotyvuotas, tinkamai neįvertinamos jo pastangos ir jis nemato savo pasiekimų progreso, tuomet iškart prasideda sunkumai, kurie ateityje ir lemia prastus mokymosi rezultatus“, – teigia pedagogė D.Jančiauskienė.
Praėjusiais metais Lietuvoje valstybinio matematikos brandos egzamino iš viso neišlaikė 5131, arba 35,4 proc., abiturientų. Prasčiausią įvertinimą – 16–35 balus gavo net 5776 mokiniai (39,9 proc.).
