Matematikos egzaminas yra trečias pagal jį pasirinkusių kandidatų skaičių – Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šiemet jį laiko 15 095 kandidatų. Praėjusiais metais laikančiųjų buvo 15 293.
Anot NŠA, matematikos patikrinimą lenkia tik anglų kalbos bei lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniai brandos egzaminai.
Matematikos egzaminas yra privalomas tiems, kurie Lietuvoje nori pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosiose mokyklose.
Tiesa, jau kelerius metus iš eilės matematikos iššūkis nemažai daliai abiturientų tampa per sunkus. Vien pernai matematikos egzamino neišlaikė 35 proc. jį pasirinkusių jaunuolių. 2021 metais šis skaičius siekė 15,2 procento, o 2020 metais – 32,39 procento.
Tikisi bent išlaikyti
Pirmieji egzaminą laikę jaunuoliai jo centrą paliko jau po valandos. Tiesa, ir jų reakcijos buvo gana skirtingos – vieni užvėrę mokyklos duris tiesiog juokėsi, kiti susiėmę už galvų garsiai skaičiavo taškus, ar egzaminas visgi bus išlaikytas.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbintas abiturientas Danielius prisipažino, kad užduotys lengvos nebuvo, tačiau tikisi, kad matematikos iššūkį įveikė.
„Vidutiniško sunkumo buvo užduotys, sprendžiau ne viską, nes negalėjau visko įveikti. Tikiuosi, kad išlaikysiu“, – vylėsi vaikinas.
Danielius matematiką mokėsi aukštesniuoju – vadinamuoju „A lygiu“, tačiau egzaminą jis laikė tik dėl to, kad galėtų pretenduoti į finansuojamą mokslą.
„Ketinu stoti į Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetą“, – prisipažino abiturientas.
Paklaustas, ar nejautė įtampos dėl liūdnos praėjusių metų šio egzamino išlaikymo statistikos, Danielius svarstė, kad tam tikro nerimo buvo, tačiau stengiasi apie tai per daug negalvoti.
„Po pirmo egzamino pasidarė lengviau, supratome, pamatėme, kaip viskas vyksta – dėl to ne taip sunku. Žinau, kad man reikia tik jį išlaikyti, tai nieko papildomo ir nedariau“, – kalbėjo vaikinas.
Įtarė, kad egzaminą palengvins
O štai kita abiturientė Viktorija tikisi matematikos egzaminą ne tik išlaikyti, bet ir gauti gerą balą.
„Gerai sekėsi. Kai buvo bandomasis egzaminas, jaučiausi labai panašiai. Tikiuosi ne tik išlaikymo, bet ir gero rezultato“, – sakė ji.
Tiesa, mergina jau yra užsitikrinusi sau studijų vietą – įstojo į ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą. Tačiau matematikos egzaminą išlaikyti jai vis tiek būtina.
„Turiu 75 procentų stipendiją, kuri man tiesiog anuliuosis, jeigu neišlaikysiu keturių egzaminų“, – paaiškino Viktorija.
Didelės įtampos abiturientė prisipažino nejautusi – esą nemaža jaunuolių dalis supranta, kad egzaminas greičiausiai buvo palengvintas.
„Jeigu daug žmonių neišlaiko, kaip tik buvo tokia nuojauta, kad palengvins egzaminą, nes mes čia neva visi kvailiai ir nieko nemokame. Sakyčiau, sunkumo prasme primena 2015 metų egzaminą, bet tikrai lengvesnis, nei praėjusių metų“, – aiškino Viktorija.
Mergina tikisi gauti iki 50 balų. Kaip pati sakė, sprendė kuo daugiau užduočių, kad jaustųsi užtikrintai.
„Manau, kad 40 balų būtų labai labai gerai. Bet būsiu patenkinta jeigu ir apskritai išlaikysiu“, – juokėsi Viktorija.
Tuo metu abiturientas Šarūnas tikino stosiantis į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA). Nors matematikos egzamino jam ir kitiems menų studijų kryptį pasirinkusiems abiturientams laikyti nereikia, laimę vaikinas visgi nusprendė išbandyti.
„Man egzamino nereikėjo, bet per vėlai sugalvojau, ką studijuosiu. Mano vidurkis per mažas, kad pretenduočiau į nemokamas studijas, tai gavosi taip, kad tiesiog išbandžiau save“, – prisipažino jis.
Šarūnas svarstė, kad, jei neišlaikys egzamino, visgi bus „šiek tiek gėda“.
„Parašiau ne viską – paskutinės dalies nesprendžiau, nes ten buvo daugiau „A lygio“ užduočių. Aš mokiausi „B lygiu“. Jei minimumo nesurinksiu, bus šiek tiek gėda, bet tas egzaminas man nieko nenulems“, – portalui lrytas.lt sakė Šarūnas.
Šv. Kristoforo gimnazijos abiturientė Kotryna, egzaminą palikusi po dviejų valandų, džiaugėsi – nors teigė ir nesanti didelė matematikė, išlaikyti tikrai tikisi.
„Matematika nėra mano stiprioji sritis, bet manau, kad bus išlaikyta“, – sakė ji.
Abiturientė ketina rinktis socialinių mokslų kryptį, todėl matematikos egzaminas jai, kaip ir didelei daliai jaunuolių – tik tam, kad galėtų tikėtis valstybės finansuojamos studijų vietos.
„Aišku, įtampos buvo, bet galbūt tikėjomės, kad šiais metais bus lengviau dėl praeitų metų rezultatų. Bet manau, mokytojai mus gerai paruošė, todėl per daug nesinervinau.
Buvo suktų uždavinių, bet egzaminas tikrai įveikiamas. Sunkiausia buvo geometrija, stereometrija. Nemažai tokių uždavinių buvo“, – vardijo Kotryna.
Tiesa, papildomai šiam iššūkiui mergina teigė nesiruošusi – užteko tų žinių, kurias jau turėjo.
„Mokykloje kiek mokiausi, tiek mokiausi. Prieš egzaminą pasikartojau visus pagrindus, vakar nuėjau į kelių valandų konsultaciją, ir viskas“, – dalijosi Kotryna.
Dvyliktokė Smiltė iš Kėdainių šviesiosios gimnazijos teigė, kad surinkti minimalų taškų skaičių nebuvo sunku, tačiau aukštesnį balą norintys gauti moksleiviai turėjo pasistengti. Ji prisipažino, jog mokykloje matematikos mokėsi intensyviai ir sistemingai, jai, kaip ir abiturientams iš Vilniaus, padėjo korepetitorius.
„Surinkti minimalų taškų skaičių nebuvo sunku, todėl egzaminui išlaikyti pakako žinių, kurias mokiniai įgyja matematikos pamokose, tačiau norint surinkti aukštesnį taškų skaičių, ko daugelis mokinių ir siekia, buvo tikrai nelengva“, – Eltai komentavo Smiltė.
„Todėl kol kas surinktų balų skaičių objektyviai įvertinti yra sunku, bet tikiuosi, kad pasiseks neblogai, nes mokykloje mokiausi intensyviai ir sistemingai. Egzaminui ruoštis padėjo ir papildomi mokymosi būdai – pamokos internetu ir korepetitorius“, – pridūrė abiturientė.
Tikimasi geresnių rezultatų
Tam, kad abiturientai matematikos brandos egzaminą išlaikytų geriau, visus metus buvo kreipiamas dėmesys į papildomas konsultacijas, video pamokas, kitas priemones. Tikimasi, kad rezultatai šiemet bus pozityvesni.
„Šiemet paankstinome matematikos mokymosi pasiekimų įsivertinimo testą, kad mokiniai turėtų daugiau laiko pasiruošti brandos egzaminui, ypač tose matematikos srityse, kuriose nesijaučia tvirtai. Daugiau nei 73 proc. abiturientų pasinaudojo šia galimybe.
Vidutinis per bandomąjį matematikos testą surinktų taškų skaičius šiemet išaugo 2 taškais, lyginant su praėjusiųjų metų testo rezultatais. Praktika rodo, kad mokiniai, dalyvavę matematikos pasitikrinime, brandos egzamine pasiekia geresnio įvertinimo“, – sakė NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.
Pasak jos, šiemet bandomajame matematikos mokymosi pasiekimų įsivertinime dalyvavo 12,1 tūkst. į valstybinį matematikos brandos egzaminą užsiregistravusių abiturientų.
Bandomojo matematikos testo rezultatai buvo geresni nei pernai: šiemet mokiniai vidutiniškai surinko 9,5 taško iš 22 galimų, pernai – 7,5 taško iš tiek pat galimų. Bandomojo testo užduotys atitiko egzamino programos proporcijas pagal mokymosi kursus, tematiką, tikrinamus gebėjimus ir veiklos sritis.
Matematikos brandos egzamino užduotį sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiami uždaviniai su pasirenkamaisiais atsakymais (už kiekvieną skiriama po vieną tašką), antrojoje dalyje – trumpojo atsakymo (nestruktūruoti arba struktūruoti) uždaviniai. Trečiąją dalį sudaro atvirojo atsakymo (struktūruoti arba nestruktūruoti) uždaviniai. Egzamine galima naudotis skaičiuotuvu be tekstinės atminties.
Pernai matematikos egzaminą išlaikė 64,6 proc. šalies abiturientų. Planuojama, kad šiemet valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 d.
