Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė atnaujintą švietimo programą vertina teigiamai, tačiau sako, kad startuoti nuo rugsėjo su ja dar per anksti.
„Švietimo programa verta didelio patobulinimo ir atnaujintos programos. Naujoji programa yra modernesnė, šiuolaikiškesnė, privalomų autorių mažiau, o galimybių mokytojams ją realizuoti – gerokai daugiau.
Tiesa, visa komanda, ruošusi švietimo atnaujinimo programą, buvo pakeista, kai programai jau beveik reikėjo startuoti. Atsižvelgiant į tai, kokie yra mokiniai, koks yra gyvenamasis kontekstas, dabartiniais programos pokyčiais galima visai džiaugtis.
Deja, daug problemų kelia tai, kad atnaujinimui yra nepasiruošta, ir jis, mūsų manymu, yra stumiamas gerokai anksčiau nei turėtų įvykti. Planuojama, kad programa bus atnaujinta jau nuo rugsėjo 1 d., nors net nematėme vadovėlių – gavome tik pažadą, kad vadovėliai bus“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė L.Bručkienė.
Pasak lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, dėl atnaujinamų visų programų mokyklos susiduria su milžiniškais iššūkiais – visiems mokytojams reikia naujų vadovėlių, nors jiems pinigų neužteks.
„Finansavimas yra sumažintas ir skaitmeninėms priemonėms, todėl viltys, kad bus užsakytos skaitmeninės platformos, nėra labai didelės. Manome, kad kol kas reikėtų atšaukti ne pačią atnaujintą programą, o laiką, kada programa bus pradėta diegti“, – komentavo L.Bručkienė.
Pasiruošti reikėtų per atostogas
Lietuvių kalbos mokytoja aiškino, kad birželio pabaigoje mokytojai išeina atostogauti, o rugsėjo 1 d. jie jau turi pradėti dėstyti pagal atnaujintą programą.
„Net Darbo kodeksas neleidžia darbuotojams dirbti atostogų metu. Tai kada mokytojai turėtų pasiruošti, jau nešnekant net apie tai, kad nėra iš ko ruoštis?
Taip pat, didžiulė bėda yra ir tai, kad pagal atnaujintą programą turėtų dirbti jau būsimi vienuoliktokai, kurie jau vasario mėnesį turėtų laikyti pirmąjį žinių patikrinimą – kalbėjimą.
Tačiau pirmąsias bandomąsias užduotis mes matėme tik prieš savaitę, dabar išeisime atostogauti, todėl pasiruošimui laiko nėra. Mokytojai susiėmę už galvų, nežino, kaip bus“, – dėstė L.Bručkienė.
Mokytoja įsitikinusi, kad programos naujinimą reikia atidėti mažiausiai metams, o pasiruošti ir paruošti visą pagrindą reikia labai tinkamai.
„Reikia vadovėlių, metodinės medžiagos, reikia paruošti užduotis, išsiaiškinti, kaip bus tikrinamos žinios, su švietimo bendruomene diskutuoti, kurio amžiaus vaikai jau galėtų turėti patikrinimus pagal atnaujintas programas. Nemanome, kad pusę metų pasimokius pagal atnaujintas programas jau reikėtų tikrinti žinias.
Švietimo institucijos sako, kad kūrybiškam mokytojui vadovėlių ir metodinių priemonių nereikia, kūrybiškas mokytojas per atostogas gali gerokai padirbėti ir startuoti su naujomis jėgomis, tačiau tai kelia nerimą“, – sakė L.Bručkienė.
Tarpiniai atsiskaitymai kels tik daugiau įtampos
Pasak L.Bručkienės, tarpiniai atsiskaitymai vienuoliktokams ne tik nesumažins įtampos prieš brandos egzaminus, o ją padidins tiek kartų, kiek reikės laikyti patikrinimus.
„Ministerijai esame raštu išsakę poziciją, kad nepritariame, kad jau dabartiniai dešimtokai laikytų tarpinius patikrinimus.
Pirmąsias užduotis pamatėme tik dabar, jas reikia gerokai koreguoti, reikia įsiklausyti į mokytojų praktikų pastabas, paruošti tam tikrą medžiagą, kurią mokytojai pailsėję ir išsistudijavę galėtų perteikti mokiniams. Reforma ateina per jėgą, prieštaraudama švietimo bendruomenei“, – įsitikinusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Pasak L.Bručkienės, dabartinių mokinių imlumas priklauso nuo to, kokia forma informacija yra pateikiama.
„Vaikai ir paaugliai turi suprasti, kad mokymasis nėra pramoga. Mokymasis yra pakankamai sunkus darbas, o vaikai turi išmokti dirbti.
Tačiau tiek mokytojams, tiek švietimo reformatoriams reikia atsižvelgti į šiuolaikinio jauno žmogaus pomėgius, poreikius. Reikia suvokti, kad konkuruojam su labai dinamišku virtualiu pasauliu, todėl kartais reikia tiesiog prisitaikyti ir pabandyti jauną žmogų sudominti“, – dabartinę situaciją apibūdino mokytoja.
L.Bručkienė pastebėjo, kad nemažai pokyčių atnešė pandeminis laikotarpis.
„Kad ir kiek mokytojai besistengtų, daugiau kaip metus trukęs nuotolinis mokymasis paliko spragų. Ir suaugę žino, kad internete yra daug pagundų, socialinių tinklų, žaidimų, todėl sunku susikaupti ir dirbti kryptingai.
Vaikui, metus laiko sėdinčiam namuose, sunku susikaupti. Kartais jam reikia mokytojo akių žvilgsnio, kartais reikia padrąsinančio gesto, ir viso tai vaikai neturėjo. Dalis vaikų patyrė didžiulį stresą ir vidinius konfliktus, dabar jie visai kitokie ir turi tiek mokymosi, tiek psichologinių spragų“, – komentavo mokytoja.
Taip pat L.Bručkienė pastebi, kad pastaruoju metu samdoma vis daugiau korepetitorių.
„Korepetitoriai yra samdomi dėl įvairiausių priežasčių. Kartais vaikui reikia psichologinio pasitikėjimo savimi – tuomet korepetitorius padeda kartu su pasitikėjimu įgyti žinias. Kartais vaikas būna ilgai nesimokęs, per pamokas pramogavęs, ir turi tiek žinių spragų, kad jas tenka lopyti papildomai.
Dabar švietimo programa, tempas ir vaikų skaičius yra toks, kad mokytojas yra fiziškai nepajėgus kiekvienam skirti individualaus dėmesio spragų užpildymui. Taip pat, kartais tėveliams korepetitorius atrodo madingai ir yra samdomas, nes tai daro, pavyzdžiui, kaimynas“, – teigė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
