Agentūros duomenimis, 8,6 proc. suaugusių gyventojų studijavo universitetuose, kolegijose ar kitose formalųjį švietimą teikiančiose mokymo įstaigose. Tuo metu kas ketvirtas suaugęs asmuo dalyvavo neformaliajame švietime, t. y. tobulinosi įvairių mokymo teikėjų organizuotuose kursuose, dalyvavo seminaruose, konferencijose, mokėsi darbo vietoje, o dar 60,4 proc. gyventojų švietėsi savarankiškai.
Skelbiama, kad formaliojo ar neformaliojo švietimo mokymo įstaigose mokėsi 33,1 proc. 18–69 m. amžiaus šalies gyventojų, t. y. 632 tūkst. asmenų. Moterų mokėsi daugiau negu vyrų (atitinkamai 38,1 ir 27,7 proc.). Formaliajame arba neformaliajame švietime daugiausia (67,5 proc.) dalyvavo 18–24 m. amžiaus gyventojų. Vyresnio amžiaus gyventojų dalyvavimas mažiausias 55–69 m. amžiaus grupėje.
Pažymima, kad dažniausiai mokėsi aukštąjį išsilavinimą (45,9 proc.) įgiję ir dirbantys (37,4 proc.) asmenys. Dirbantys gyventojai (37,4 proc.) buvo labiau linkę mokytis nei bedarbiai (15,7 proc.) arba ekonomiškai neaktyvūs gyventojai (23,2 proc.).
Neformalusis švietimas ir savišvieta
Tyrimo duomenimis, tarp 510 tūkst. neformaliajame švietime dalyvavusių gyventojų populiariausia švietimo sritis buvo socialiniai mokslai, verslas ir teisė (28,6 proc.). Paslaugos (plaukų ir grožio priežiūra, viešbučių ir maitinimo paslaugos, kelionių, turizmo ir poilsio, profesinės sveikatos ir darbuotojų saugos, transporto paslaugos ir kt.) buvo antras pagal populiarumą pasirinkimas (21,9 proc.) – vyrai dažniau nei moterys rinkosi šią švietimo sritį (atitinkamai 32,7 ir 14,9 proc.).
Vyrai taip pat dažniau nei moterys rinkosi tokias švietimo sritis kaip inžinerija, gamyba ir statyba (atitinkamai 15,7 ir 4,6 proc.), gamtos mokslai, matematika ir kompiuterija (atitinkamai 12,7 ir 7,9 proc.) bei žemės ūkis ir veterinarija (atitinkamai 5,3 ir 1 proc.). Tuo metu besimokančios moterys aktyviau nei vyrai rinkosi tokias švietimo sritis kaip socialiniai mokslai, verslas ir teisė (atitinkamai 32,8 ir 22,1 proc.), švietimas (atitinkamai 25,7 ir 14,4 proc.), sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga (atitinkamai 23,3 ir 8,2 proc.) bei humanitariniai mokslai ir menas (atitinkamai 10 ir 6,9 proc.).
83 proc. neformaliajame švietime dalyvavusių gyventojų mokėsi ar kėlė kvalifikaciją įvairiuose mokymo kursuose, dalyvavo konferencijose ar seminaruose, nes siekė įgyti profesinių žinių, reikalingų darbui, kiti – dėl asmeninių priežasčių. Kas trečias teigė, kad tobulinti profesinę kvalifikaciją reikalavo darbdavys, 66 proc. siekė įgyti daugiau žinių ir (arba) naujų įgūdžių ir net 73 proc. besimokančiųjų tobulino žinias, nes siekė geriau atlikti savo darbą.
Pažymima, kad net du trečdaliai 18–69 m. amžiaus šalies gyventojų (1 154 tūkst., arba 60,4 proc.) švietėsi savarankiškai, t. y. mokėsi iš dalykinių knygų, specializuotų žurnalų, interneto, lankydamiesi bibliotekose, muziejuose, kultūros ir mokymo centruose bei kitose įstaigose, teikiančiose mokslo žinių. Dažniau savarankiškai mokėsi jaunesni, aukštą išsilavinimą turintys miesto gyventojai. Mokymasis naudojant kompiuterį ir (arba) internetą buvo populiariausias savarankiško mokymosi būdas – 52 proc. 18–69 m. amžiaus šalies gyventojų išskyrė šį mokymosi būdą.
2022 m. rugsėjo–gruodžio mėn. vykusioje tyrimo apklausoje dalyvavo 5 004 atsitiktiniu būdu iš gyventojų registro atrinkti 18–69 m. amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
