Pasak jų, įprasti jaunuolių svaiginimosi problemos sprendimo būdai nėra veiksmingi, todėl reikia juos ne tik stiprinti, bet ir skirti dėmesio aiškinimuisi, kodėl moksleiviai apskritai ryžtasi vartoti kenksmingas medžiagas.
Šie ir kiti klausimai penktadienį buvo aptarti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) organizuotoje diskusijoje „Narkotikai mokyklose: kodėl svaiginasi vaikai ir kaip juos apsaugoti?“
Pasigenda bendradarbiavimo
Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, tarptautinė patirtis rodo, kad narkotikų vartojimas ir paplitimas tarp moksleivių iš tiesų yra augantis. Tiesa, R.Katinienė mato ir gilesnių šios problemos priežasčių.
Policijos profesinės sąjungos pirmininkė dėstė, jog anksčiau su ugdymo įstaigomis labai sėkmingai bendradarbiavo nepilnamečių inspektorių institutas, kuris dabar jau nebeegzistuoja – pareigūnai tuomet lankydavosi paskaitose, mokyklų patikroms pasitelkdavo ir tarnybinius šunis, kurie padėdavo klasėse surasti narkotines medžiagas.
„Panaikinus apylinkės nepilnamečių inspektorius, tikrai pasijautė [skirtumas]. Pačios ugdymo įstaigos labai aiškiai signalizuoja, kad jos turėjo realius talkininkus, žinodavo konkretų asmenį, į ką reikėtų kreiptis ir kaip išspręsti vieną ar kitą problemą, atsiradusią ugdymo įstaigoje.
Tai būdavo pagalba ne tik mokyklai, bet ir pačiam mokiniui, jo tėvams, jo aplinkai“, – kalbėjo R.Katinienė.
Pasak jos, dažni uniformuotų pareigūnų apsilankymai taip pat veikdavo kaip savotiška prevencijos priemonė – mat moksleivius tai priversdavo susimąstyti, jog bet kuris bandymas gauti ar platinti narkotikų gali būti lemiamas.
Dar viena problema, R.Katinienės teigimu, dabar yra itin prastas ugdymo įstaigų, vaiko teisių priežiūros tarnybų, savivaldybių ir policijos bendradarbiavimas.
„Nėra bendros sinergijos, sprendžiant šį klausimą. Ko gero, vienos mokyklos pasirenka, kad reikia slėpti, neviešinti, neieškoti sprendimų. Labai pasigendama aktyvios pačių tėvelių pozicijos ir dalyvavimo, nes čia reikėtų visiems sutarti, ko mes norime – saugios aplinkos mūsų vaikams ir saugios aplinkos mokyklose, ar norime, kad narkotikai plistų. Reikėtų visiems bendradarbiauti“, – pabrėžė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė.
Paklausta, ar, pavyzdžiui, elektroninių cigarečių draudimas galėtų sumažinti jaunuolių svaiginimosi problemą, R.Katinienė atkreipė dėmesį, jog šių prietaisų naudojimą bent ugdymo įstaigose teoriškai tikrai galima apriboti.
„Tikrai nėra problema galbūt pastatyti metalo detektorius, kurie draustų įsinešti į ugdymo įstaigas visas tas nelegalias priemones. Čia reikėtų platesnės diskusijos visuomenėje, ko mes norime.
Jei tėvai sutinka ir nori, kad jų vaikai būtų saugūs ugdymosi įstaigose, o ne numesti, kad išleidau vaiką į mokyklą ir dabar jau jos problema, šiandien, manyčiau, reikėtų griežtesnių priemonių, ir, atitinkamai žiūrint į rezultatus, galima būtų ieškoti sprendimo. Bet labai svarbu diskutuoti su pačiais jaunais žmonėmis“, – kalbėjo ji.
Dalis priemonių – visiškai neveiksmingos?
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos (VVDG) direktorius Rytis Komičius savo ruožtu sutiko su mintimi, kad narkotikų platintojų taikiniais neretai tampa netgi itin geros, visuomenėje dar vadinamos „elitinės“ mokyklos.
„Mums pareigūnai ir anksčiau yra sakę, kad yra tam tikri tinklai, kurie netgi kai kuriems vaikams padeda įstoti į tokias mokyklas, ir vėliau vyksta platinimas viduje. Sakykime, per užpraeitus metus mes turėjome du mokinius, kur irgi buvo dirbama su pareigūnais, jie buvo įtariami platinimu mokykloje.
Ne visi tai nori vadinti elitinėmis mokykloms, bet ten, kur vaikai geriau mokosi, kur finansiškai pajėgesni tėvai ir šeimos, ten, tikėtina, kad yra pardavimo“, – pripažino R.Komičius.
Pasak VVDG vadovo, vien kratos situacijos nepagerins, nes tai – tikrai ne geriausia prevencinė priemonė. Tiesa, R.Komičiaus teigimu, iki pandemijos jo vadovaujama gimnazija su šiuo iššūkiu susitvarkydavo gerai, tačiau po pandemijos atsirado naujoviškų prietaisų, kurių mokyklos administracija ar mokytojai dažnai net negali atpažinti – pavyzdžiui, tai gali būti tušinuko ar lipduko formų svaigalai.
„Mes taip pat periodiškai kviečiamės pareigūnus. Žinoma, juos pasikviesti gana sudėtinga, turime iš anksto derinti, o kartais net nevykdome paties reido – užtenka pasikviesti kavos išgerti į valgyklą, ir pakampėse gali rasti visur prislėptų priemonių – nuo veipų iki skysčių. Net žinome vietas, kur dėlioja“, – aiškino R.Komičius.
VVDG psichoaktyviųjų medžiagų prevencijai taip pat pasitelkia ir mokytojus – mokykloje yra identifikuoti tam tikri taškai, kur esą renkasi „tamsesni“ vaikai, ten budi pedagogai. Tiesa, kadangi vaikų daiktus tikrinti gali tik policija, gimnazijai teko keisti mokymosi sutartis, jog moksleivių daiktus galėtų tikrinti ir mokyklos administracija.
„Didžioji dalis tėvų sutinka – jeigu mes randame [narkotikų], mes iš karto tėvus informuojame. Policijos pareigūnai nenori imti tų priemonių, sako, kad jūs patys tvarkytumėtės. Mokyklos šiuo atveju yra paliktos be įrankių. Bet ieškome būdų, ir vieša paslaptis, kad visose mokyklose tai vyksta“, – dėstė VVDG direktorius.
Pasak R.Komičiaus, norint spręsti narkotikų mokyklose problemą, pirmiausia reikia suprasti, kodėl moksleiviai apskritai pradeda vartoti narkotikus – esą vieni tiesiog nori išbandyti ir patenkinti savo smalsumą, kitus veikia jų socialinė ir ekonominė aplinka. Dar kiti tiki, kad tai numalšins stresą.
Anot gimnazijos vadovo, vien įprastų prevencinių priemonių mokykloje tikrai nepakanka.
„Esame gavę rekomendacijas, kad plakatai yra viena iš neveiksmingų priemonių. Tarkime, paskaitos, į kurias atvažiuoja nepasiruošę žmonės, irgi yra neveiksmingos, bendraamžių pasakojimai irgi neveiksmingi. Tai per kur galima mokykloje daryti tuos pokyčius – pirmiausia stiprinti pačią mokyklą.
Jei yra geri santykiai su mokytojais, stipri mokymosi motyvacija, vaikas gali jaustis saugiai, tai bent eliminuoja tas priežastis, dėl ko jis gali pradėti svaigintis“, – tvirtino VVDG vadovas.
R.Komičius pridūrė, kad prevencinės priemonės turi būti patrauklios – su mokiniais turi bendrauti tik gerai parengti, o ne savamoksliai specialistai, reikia daugiau kalbėtis ir pačioje mokykloje.
„Jeigu nori būti chebros dalis – kaip kitaip galima tą pasiekti, jeigu nori nusiraminti – kaip kitaip tą galima padaryti? Reikia kreipti dėmesį į socialinius įgūdžius, socialinį atsparumą, ir visos kitos priemonės, kurios yra ne tos nuobodžios, lengviausiai padaromos“, – sakė jis.
Įvardijo rizikos veiksnius
Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė dirba su tais moksleiviais, kuriems dėl priklausomybių jau reikalinga specialistų pagalba. Jos teigimu, rizikos faktorių, kodėl jauni žmonės linkę svaigintis, yra labai daug.
„Didžioji dalis vaikų, kurie pas mus patenka, patenka dėl to, kad šeimoje, artimiausioje aplinkoje jiems tiesiog trūksta šilumos. Yra visa eilė priežasčių, tokių kaip socialinių įgūdžių stoka, negebėjimas integruotis. Viena iš priemonių, kaip pasirodyti, yra būtent medžiagų vartojimas“, – akcentavo specialistė.
Pasak A.Širvinskienės, jaunuoliai svaiginosi visais laikais – keičiasi tik medžiagos ir tų medžiagų patrauklumas.
„Sutinkame, sutikome ir dar sutiksime vartojančio jaunimo. Manau, pagrindinė mūsų užduotis, kurios iki šiol niekas nepadarė – pasižiūrėti, kodėl Lietuvoje visos tos priemonės, kurias išvardijo policijos atstovė, kodėl jos iki šiol neveikė.
Tikrai buvo įvairių iniciatyvų, bet situacija yra tokia, kokia yra. Vadinasi, turime atsisukti į tai ir pasižiūrėti, ką sako mokslas, kas veikia, o kas – neveikia“, – teigė pašnekovė.
A.Širvinskienės teigimu, labai svarbu yra išklausyti jaunimą, sukurti su jais ryšį, užsitarnauti jaunuolių pasitikėjimą.
„Dabar daugiausiai mes nurodinėjame, ką jie turi daryti, ir ko – ne. Paskutiniai tyrimai rodo, kad mokiniai jaučiasi neišklausyti. Tai tiesiog išmokime klausyti ir per klausymą bandykime jiems padėti, užkirsti kelią tam rizikingam elgesiui“, – dėstė specialistė.
