Visgi, anot jos, tiek mokiniai, tiek mokytojai turi pastabų patikrinimui ir jo organizavimui.
Laiko patikrinimui atlikti užteko, kai kurioms užduotims – pastabos
„Visų pirma, mokiniai jaučiasi visai gerai. Jiems patiko tai, kad buvo panašios užduotys kaip pernai ir užpernai ir galėjo pasiruošti tie, kurie yra motyvuoti. Jiems patiko, kad užteko laiko“, – Eltai komentavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja L. Bručkienė.
„Jiems labai patiko, kad iš karto kai pateikė atsakymus, buvo pakomentuota, kokios jų žinios yra geros, o ko reikėtų pasimokyti, pagal tai, kokių klaidų padarė. Tiesa, nenurodė konkrečių užduočių, kur tos klaidos padarytos, bet aspektus, kurie buvo tvirtai išmokti ir kokius reikėtų pasikartoti – nurodė“, – pridūrė mokytoja.
Vis tik mokiniai turėjo keletą pastabų laikytam patikrinimui. L. Bručkienės teigimu, mokiniai nurodė, jog juos išvargino 3 valandos, praleistos prie kompiuterio. Taip pat sakė manantys, kad teksto kūrimo užduočiai nustatyta tiek minimali, tiek maksimali apimtis yra per mažą.
„Buvo pastabų, kad trys valandos intensyvaus darbo be pertraukos prie kompiuterio nuvargino akis“, – sakė lietuvių kalbos mokytoja.
„Jie sakė, kad 200 žodžių teksto kūrimo užduočiai yra mažokai, tą patį sako dėl apimties ir mokytojai. Minimali apimtis yra 200 žodžių, galima rašyti ir daugiau, tačiau buvo tokių, kuriems buvo mažokai ir to maksimalaus kiekio, reikėjo trumpinti. Nes su 200 žodžių turbūt neįmanoma pasiekti, kad gautum maksimalų įvertinimą už turinį“, – paaiškino L. Bručkienė, pridurdama, kad minimalios teksto apimties sumažinimas yra palengvinimas sunkumų patiriantiems mokiniams.
Mokiniai taip pat tikėjosi daugiau su teksto suvokimu susijusių užduočių, kurioms ruošėsi gerokai rimčiau. L. Bručkienė pridūrė, kad žinant, jog kitais metais šie dešimtokai rašys lietuvių kalbos ir literatūros tarpinius patikrinimus, kurių vieną sudarys teksto suvokimas, galėjo šių užduočių PUPP būti daugiau.
„Jiems pasirodė, kad mažokai užduočių yra su tekto suvokimu susijusių neproporcingai. Aš pagalvojau, kad žinant, jog į valstybinio brandos egzamino tarpinę užduotį įeis teksto suvokimas irgi, tai šiemet, kaip per tam tikrą repeticiją, treniruotę, galėjo būti šiek tiek daugiau“, – teigė mokytoja.
„Tai kai kurie nusivylė, nes sakė ruošėsi gerokai rimčiau ir daugiau teksto suvokimui“, – pridūrė LŠDPS pirmininko pavaduotoja.
Mokiniams trūksta rašymo kompiuteriu praktikos
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos L. Bručkienės teigimu, moksleiviams trūksta užduočių atlikimo kompiuteriu praktikos. Tačiau tam, pažymėjo ji, nėra techninių galimybių.
„Mes su vaikais žinojome, kad patikrinimas bus kompiuteriu ir šiek tiek dirbome prie to, kad kompiuteriu surinkinėtų ilgus tekstus. Bet mokykloje išsibandyti 30-čiai vaikų vienu metu rašyti kompiuteriu rašinį praktiškai nėra techninių galimybių. Ir aš įtariu, kad daugelyje mokyklų yra tas pats“, – sakė švietimo darbuotojų profsąjungos narė.
„Reikėtų pagalvoti apie tai, kaip tiems vaikams, jeigu mes jau einame prie kompiuterizuoto laikymo, šiek tiek daugiau dėmesio skirti. Nes dabar jeigu mokytojas skiria tam dėmesio, tai tada jo šiek tiek yra, nors mūsų mokykloje nėra techninių galimybių, tu turi tada dviejose skirtingose klasėse kažko prašyti, kad užleistų klases, informatikos klasėse tas užduotis daryti. Atsiranda pakankamai daug sunkumų. Įsivaizduoju, kad sistemiškai ši problema nėra išspręsta“, – paaiškino L. Bručkienė.
Mokytojai turi pastabų patikrinimo vertinimo organizavimui
Pasak mokytojos, po lietuvių kalbos ir literatūros PUPP blogiau jaučiasi mokytojai. Anot jos, pedagogai stebisi Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) neorganizuotumu, taip pat nerimauja dėl to, kad turės patikrinimus taisyti laisvu laiku.
„Gerokai blogiau jaučiasi mokytojai. Aš manau, kad NŠA eilinį kartą pasielgė nepagarbiai su laiku ir pasiruošimu iš anksto. Nes, pavyzdžiui, kad penktadienį nuo 17 iki 19 valandos vyresniesiems pasiekimų patikrinimų vertintojams yra seminarai, tai tie vertintojai sužinojo ketvirtadienį apie pietus. Penktadienį ir pirmadienį yra seminarai nuo 17 iki 19 val., tai vis dėlto turbūt, kad bus egzaminas, žinojo gerokai seniau, tai gal ir mokytojams, norintiems planuoti savo laisvą laiką ir gyvenimą, reikėtų gerokai anksčiau pranešti, kad penktadienio vakarą jie pramogaus sėdėdami seminare“, – kritikavo profsąjungos narė.
„Antroji problema turbūt irgi nesutvarkyta ta, kad mokytojai šiuos darbus, rašinius, atviruosius klausimus teksto suvokimo, turės taisyti savo laisvu laiku, tai irgi bus tam tikra pramogos, laisvalaikio leidimo arba poilsio forma. Nes tai bus grįžus po darbo, išsitaisius savo einamuosius darbus, tada turėsime per dvi savaites išsitaisyti tuos dešimtokų darbus. Man atrodo, centralizuotai tai yra nesutvarkyta, ir kol kas manau, kad nepagarbiai elgiasi su mokytojų laiku“, – sakė L. Bručkienė.
Anot jos, mokytojai susidūrė ir su neaiškumais protokoluose bei instrukcijose. Pedagogams pasirodė keista, kad yra išlikusios senosios instrukcijos patikrinimams, kuriuos anksčiau dešimtokai laikė ne elektroniniu būdu.
„Pavyzdžiui, instrukcijose buvo parašyta: „Atkerpa voką, parodo tam ir anam“, kai jau seniai jokių vokų nėra, nes patikrinimą atlieka kompiuteriu. Nacionalinė švietimo agentūra nesugebėjo net instrukcijų pakeisti“, – pasakojo L. Bručkienė.
„Ir protokolai, reikėtų, kad jie atsirastų centruose gerokai anksčiau negu dabar pasirodė, nes paskui nebelieka laiko išsiaiškinti niuansams, reikia vykdyti visa tai. Atsiranda bereikalingos įtampos, kuri yra tik centralizuotas darbo organizavimo brokas“, – pažymėjo mokytoja.
NŠA: yra 3 instrukcijos įvairaus tipo patikrinimams
NŠA Komunikacijos skyriaus specialisto Igno Stanislovaičio teigimu, į duomenų perdavimo sistemą KELTAS, kurioje sukeliama egzaminavimui reikalinga informacija, kiekvienais metais įkeliamos trijų tipų instrukcijos – laikantiems tradiciniu, elektroniniu ir hibridiniu būdais.
„Į duomenų perdavimo sistemą KELTAS, pagal kurią dauguma visokiausių nacionalinių patikrinimų vyksta ir kur vykdytojai seka instrukcijas, kiekvienais metais yra įkeliamos trijų tipų instrukcijos – viena, jeigu PUPP vyktų ne elektroniniu, o tradiciniu būdu, kita, jeigu vyksta elektroniniu ir dar kita, jeigu vyksta hibridiniu būdu“, – teigė agentūros atstovas.
„Atsidaręs KELTAS sistemą, vykdytojas pasirenka, kokiu būdu vyks PUPP ir pagal tai visas instrukcijas, kokiu būdu vykdomas patikrinimas. Sunku pakomentuoti, kodėl pedagogams pavyko paspausti tik patikrinimą popieriniu būdu. Galbūt nepamatė arba nežinojo“, – pridūrė I. Stanislovaitis.
Vertintojai gali rinktis seminaro datą
NŠA atstovas pripažino, kad seminarų, skirtų vertintojams, tvarkaraščiai mokytojams buvo pateikti tik šią savaitę. Tačiau I. Stanislovaitis pabrėžė, jog pedagogai gali rinktis, kurią dieną prisijungti prie seminarų.
„Seminarų tvarkaraščius taip, išsiuntėme praėjusių kelių dienų eigoje. Bet išsiųstas kvietimas su galima pasirinkti seminaro data. Tai mokytojai gali pasirinkti pagal savo tvarkaraštį, darbotvarkę ir susikalibruoti jiems tinkamą laiką“, – teigė NŠA atstovas.
„Nėra taip, kad mes išsiuntėme vakar ir rytoj jūs turite visi 17 valandą prisijungti. Žinome, kad neįmanoma vienu laiku visko padaryti, reikia pasiderinti ir duoti pasirinkimą“, – pažymėjo jis pridurdamas, kad mokytojai jau gali vertinti dešimtokų patikrinimus ir prisijungę prie seminaro susitikrinti atliktą vertinimą.
Komentuodamas mokytojų susirūpinimą dėl taisymams skiriamo laisvo laiko, I. Stanislovaitis pažymėjo, kad šis pedagogų nerimas tikriausiai susijęs su darbo užmokesčiu, kurio NŠA PUPP vertintojams neskiria.
„PUPP yra tokio tipo patikrinimas, kuris atitinka mokyklų kompetenciją. Valstybiniai brandos egzaminai (VBE) yra nacionalinės apimties ir labai didelės svarbos egzaminas, bent jau šiais metais, todėl NŠA apmoka visą vertinimą ir logistiką. PUPP atveju, tai yra mokyklos kompetencija ir ji gali už vertinimą sumokėti pati“, – aiškino NŠA atstovas.
„Dėl laisvo laiko, čia tikriausiai koreliuoja su darbo atlygiu. Mokytojai sako, kad ne darbo metu turi vertinti PUPP, todėl jiems turi už tai sumokėti. Kadangi tai yra mokyklos kompetencijos atitikmuo, todėl čia yra darbdavio ir mokytojo reikalas. Nes jie turi atitinkamus krepšelius, iš kurių gali padengti tą darbo krūvį. Jeigu tai viršija krūvį, čia yra darbo santykiai, į kuriuos NŠA jau nebesikiša. Šiuo atveju rekomenduotume kreiptis į mokyklos vadovą, kuris gali pagelbėti“, – teigė I. Stanislovaitis.
ELTA primena, kad trečiadienį Lietuvos mokyklose prasidėjo elektroninis pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP). Šiais mokslo metais pasiekimų patikrinime dalyvauja 26551 (praėjusiais metais – 26110) mokinys.
PUPP prasidėjo lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimu raštu, kurį sudarė dvi dalys: per pirmąją dešimtokai turėjo atlikti teksto suvokimo, kalbos pažinimo ir vartojimo užduotis, antroji dalis skirta teksto kūrimo užduočiai.
Iš viso patikrinimui skirtos 3 valandos.
Dešimtokai matematikos PUPP laikys kitos savaitės pradžioje. Gimtosios baltarusių, lenkų, rusų bei vokiečių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus mokiniai laikys kitos savaitės pabaigoje.
