Tarp geriausiųjų šalies gimnazijų – Vilniaus ir Klaipėdos licėjai, aukštųjų mokyklų viršūnėje toliau matomas Vilniaus universitetas, tarp privačių universitetų pirmauja ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.
Reitingų sudarytojai taip pat sudarė savivaldybių sąrašą, kuriame apžvelgė geriausius ir prasčiausius rezultatus atskiruose miestuose.
Plačiau naujausias švietimo tendencijas specialioje spaudos konferencijoje trečiadienį aptarė patys „Reitingų“ atstovai – žurnalo vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas bei žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Vertino ir mokyklas, ir savivaldybes
Žurnalas „Reitingai“ dešimtą kartą pristatė institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Pasak šių reitingų rengėjų, pagrindinė žinia šiemet yra ta, jog savivaldybių ir valstybinės mokyklos jau pradeda atsilikti nuo privačių mokyklų.
„Tendencija ta, kad jau netrukus privačios mokyklos taps absoliučiomis gimnazijų reitingo lyderėmis. O tai didžia dalimi lėmė ir lems pastarųjų metų švietimo politikų sprendimai.
Vertindami gimnazijas, tradiciškai atskyrėme mokyklas, kurios mokinius atsirenka ir kurios mokinius priima pagal taip vadinamą teritorinį principą. Atrankinių ir neatrankinių gimnazijų reitingus sudarėme vertindami gimnazijas pagal 24 skirtingus parametrus“, – rašo „Reitingų“ atstovai.
„Raumenis užsiaugino privačios mokyklos. Yra tik kelerių metų klausimas, kai privačios mokyklos iš dešimtukų išstums valstybines mokyklas“, – teigė J.Kučinskaitė.
Pasak jos, vertinant šią tendenciją sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar tai yra gerai, ar blogai.
„Tie, kurie turi pinigų, aukštesnių pajamų šeimoms, kurios išgali savo vaikus leisti į privačias mokyklas, tikrai yra gerai. <...>
Tos šeimos, kurios neturi pinigų mokėti už vaiko mokslą privačiose mokyklose, nes kai kuriose gimnazijose metai mokslų kainuoja gerokai brangiau nei mūsų universitetuose, vidutinių ir žemesnių pajamų šeimoms tai tikrai drama, rimtas iššūkis“, – svarstė J.Kučinskaitė.
Sudarydami gimnazijų reitingą jie pirmiausia tikino besirėmę valstybinių brandos egzaminų, kuriuos abiturientai laikė 2022 m. vasarą, rezultatais.
„Bet gimnazijos gavo taškų tik už abiturientus, kurie išlaikė egzaminus ne žemesniais įverčiais nei 36 balai. O štai žemiausių rezultatų nuo 16 iki 35 balų nevertinome, nes laikomės pozicijos, kad mokyklos misija nėra siekti, kad abiturientai (jei jie neturi negalių) tepasiektų galimybių minimumą.
Dar vertinome, kaip abiturientams sekėsi stoti į Lietuvos universitetus bei užsienio šalių aukštąsias mokyklas“, – aiškinama „Reitinguose“.
Atrankinių mokyklų penketukas atrodo taip:
1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija
4. Vilniaus jėzuitų gimnazija
5. Vilniaus M.Biržiškos gimnazija
Vilniaus Žirmūnų gimnazija užėmė 6-ąją vietą, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija – 7-ąją. Toliau lentelėje išsidėsčiusios šios gimnazijos: Kauno jėzuitų gimnazija, Vilniaus A. Kulviečio klasikinė gimnazija, KTU inžinerijos licėjus, VGTU inžinerijos licėjus, Vilniaus Tuskulėnų gimnazija.
Neatrankinių mokyklų pirmasis penketukas atrodo taip:
1. Klaipėdos licėjus
2. Panevėžio J.Balčikonio gimnazija
3. Šiaulių J.Janonio gimnazija
4. Kauno „Saulės“ gimnazija
5. Marijampolės marijonų gimnazija
Toliau lentelėje atitinkamai išsidėsto šios mokyklos: Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, Vilniaus Žvėryno ir S.Daukanto gimnazijos, Šiaulių Didžvario gimnazija, Kauno Jono Pauliaus II gimnazija.
Taip pat skelbiamas ir savivaldybių reitingas pagal moksleivių pasiekimus. Savivaldybių TOP penketukas pagal švietimo rodiklius yra toks:
1. Vilnius
2. Kaunas
3. Palanga
4. Klaipėda
5. Šiauliai
Menkiausi mokinių pasiekimai fiksuojami šiose savivaldybėse:
54. Pagėgiai
55. Šilalė
56. Alytaus r.
57. Šiaulių rajonas
58. Šakių rajonas
59. Kalvarijos
Pasak G.Sarafino, liūdina tendencija, jog Lietuvos savivaldybės švietimo prasme yra labai nevienodos, o kai kurios iš jų švietimui skiria ir kelis kartus mažiau resursų už kitas.
„Turime 60 savivaldybių ir kone tiek pat skirtingų švietimo sampratų, vadybos, mokyklų tinklų, skirtingų finansavimo dydžių. Pavyzdžiui, vienoje savivaldybėje švietimui tenka 50 proc. viso savivaldybes biudžeto, kitoje – 28 proc.“, – skaičiavo „Reitingų“ vyr. redaktorius.
Jo teigimu, kadangi būtent didmiesčių savivaldybės įsitvirtina reitingų viršūnėse, regionų gyventojams tai itin liūdna žinia, nes jų vaikams bus ir toliau sunku mokyklose tikėtis aukštos kokybės.
„Kažkiek vilties teikia tai, kad yra keletas išimčių – pavyzdžiui, į pirmą geriausių savivaldybių dešimtuką patenka Palangos, Visagino, Druskininkų, Širvintų savivaldybės“, – dėstė G.Sarafinas.
Tiesa, kalbėdamas apie mokinių pasiekimus G.Sarafinas kritikos pažėrė ir dėl matematikos brandos egzamino, kuris kelis pastaruosius metus nemažai daliai abiturientų buvo neįveikiamas.
Pasak „Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus, moksleiviai pagalbos kol kas susilaukė nebent iš savo mokyklų, tačiau ne iš valstybės.
Žvilgsnis į universitetus ir kolegijas
Devintą kartą „Reitingai“ pristato ir institucinį universitetų reitingą. Universitetai buvo vertinti pagal 39 skirtingus parametrus, kurie yra sugrupuoti į penkis stambius kriterijus:
1. Mokslo, meno ir/ar sporto veikla bei personalo pasiekimai – 25 taškų svoris; 2. Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai – 25 taškų svoris; 3. Studentai ir studijos – 25 taškų svoris; 4. Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – 15 taškų svoris; 5. Esamas ir ateities akademinis personalas – 10 taškų svoris.
Iš viso už šiuos kriterijus buvo galima surinkti 100 taškų.
Geriausių valstybinių universitetų penketukas atrodo taip:
1. Vilniaus universitetas, surinkęs 69,75 taško, yra lyderis (pernai jis taip pat buvo pirmas);
2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, surinkęs 61,14 taško, pirmą kartą iškilo į antrą poziciją šalyje (pernai jis buvo trečias);
3. Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 58,84 taško, vėl grįžo į ankstesnių metų poziciją (pernai jis buvo ketvirtas);
4. Kauno technologijos universitetas, surinkęs 56,14 taško, kristelėjo žemyn (pernai jis buvo antras);
5. Vilnius TECH universitetas, surinkęs 53,95 taško (pernai jis taip pat buvo penktas), išlaikė turimą poziciją.
Tiesa, LSMU šuolis į antrąją vietą šiemet nustebino net pačius reitingų sudarytojus.
„Kad taip aukštai būtų, mums patiems sukėlė nuostabą“, – teigė J.Kučinskaitė.
Pasak „Reitingų“ atstovės, nors ši aukštoji mokykla gali pasirodyti maža ir specializuota, pagal studentų skaičių LSMU jau aplenkė Kauno technologijos universitetą, ir pagal studentų skaičių nusileidžia tik VU ir VDU. O štai pagal dėstytojų skaičių LSMU yra antras universitetas Lietuvoje po VU.
„Pagal daugelį parametrų LSMU lyderiauja“, – pastebėjo J.Kučinskaitė.
Privačių universitetų pozicijos išsidėstė taip:
1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 67,65 taško, lieka lyderiu (pernai jis taip pat buvo pirmas);
2. Europos humanitarinis universitetas, surinkęs 47,34 taško, išlaikė turėtą poziciją (pernai jis taip pat buvo antras);
3. Kazimiero Simonavičiaus universitetas, surinkęs 41,05 taško, pakilo aukštyn (pernai jis buvo ketvirtas).
Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penketuke:
1. Kauno kolegija surinko 69,4 taško ir iš antros pozicijos pakilo į pirmąją;
2. Vilniaus kolegija surinko 65,54 taško ir turėjo užleisti iki šiol turėtą pirmą poziciją;
3. Kauno technikos kolegija surinko 64,8 taško ir išlaikė turėtą poziciją;
4. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla surinko 56,66 taško ir, kaip ir pernai, yra toje pačioje vietoje;
5–6. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, surinkusi 48,92 taško, dalijasi su Šiaulių valstybine kolegija, surinkusia 48,29 taško.
O štai nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja:
1. Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 66,15 taškų, ir vėl grįžusi į pirmą poziciją;
2. Šv. I.Lojolos kolegija, surinkusi 51,53 taško, užėmė antrąją vietą;
3. Lietuvos verslo kolegija, surinkusi 45,64 taško, kaip ir pernai liko trečia.
„Kolegijas reitingavome panašiai, kaip ir universitetus. Iš viso kolegijos buvo vertintos pagal keturis stambius parametrus, kuriuose yra 25 skirtingi pokriterijai.
1. Studentai ir studijos (už šį kriterijų jos galėjo gauti 35 taškus); 2. Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai (už šį kriterijų galėjo gauti 25 taškus); 3. Kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė (už šį kriterijų galėjo gauti 20 taškų); 4. Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (už šį kriterijų galėjo gauti 20 taškų)“, – rašoma „Reitingų“ pranešime.
