G.Sarafino teigimu, pasigendama veiksmų įgyvendinant matematikos ugdymo stiprinimo planą ir tiksliųjų bei gamtos mokslų populiarinimą.
„Reformoms yra visiškai nepasirengta ir tos reformos nedera tarpusavyje“, – žurnalistams teigė G.Sarafinas.
Jis pradėjo nuo atnaujintų mokymo programų reformos, kuri bus pradėta diegti nuo kitų metų rugsėjo nelyginėse klasėse. Anot žurnalo vyr. redaktoriaus, šeimos vis dar nežino, kas laukia jų vaikų, o mokytojai nerimauja dėl trūkstamų vadovėlių ir mokymo medžiagų.
„Pradėsiu nuo pirmos reformos, kuri yra pati svarbiausia ir greičiausiai mūsų laukianti, tai yra jau nuo šio rugsėjo pirmosios dienos, už trijų su puse mėnesio, dabartiniai pirmokai, trečiokai, penktokai, septintokai, devintokai ir vienuoliktokai pradės mokytis pagal atnaujintas mokymo programas.
Šeimos iš principo dar nežino, kas jų laukia, bet mokytojai ir švietimo bendruomenė jau žino. Ir jie supranta, kad yra didelis nerimas ir didelis liūdesys, ir vaikų ateičiai gali būti stipriai pakenkta, nes apie vaikus, kas yra blogiausia, yra negalvojama“, – sakė G.Sarafinas.
„Bent lietuvių kalbos ir literatūros disciplinoje pasirengimas perėjimui prie atnaujintų programų yra praktiškai nulinis. Nėra nieko – jokio aiškumo, jokių vadovėlių, jokios medžiagos, jokių mokymų, jokių pavyzdžių. Net neaišku, kaip vyks egzaminai“, – lietuvių kalbos mokytoją iš Marijampolės Reginą Dilienę citavo jis.
Dešimtokai nežino, kas jų laukia tarpiniuose patikrinimuose
Pasak G.Sarafino, dar labiau nepasirengta tarpinių patikrinimų diegimui nuo kitų mokslo metų. Jis pažymėjo, kad dabartiniai dešimtokai nežino, iš ko ir kada jie rašys patikrinimus, kurie sudarys 40 procentų valstybinio brandos egzamino.
„Antroji reforma, kuriai dar labiau nepasirengta – vadinamieji tarpiniai patikrinimai 11-oje klasėje. Išvertus į žmonių kalbą, tai reiškia pusegzaminiai. Dabartiniai dešimtokai juos laikys po 8 mėnesių, o apie juos dar absoliučiai nieko nežinoma. Jūs norėtumėte būti dešimtokų vietoje? Ateini ir nežinai, kas tavęs laukia.
O jie tai patirs. Ir nežino ne tik tie dešimtokai, bet nežino ir mokyklų vadovai, nežino mokytojai“, – teigė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.
„Kada konkrečiai vyks pusegzaminiai? Neaišku. Iš ko vyks pusegzaminiai? Visiškai nėra aišku, niekas iki šiandien nėra paskelbta. Iš ko mokiniams ruoštis ir mokytis? (...) Absoliučiai nieko nėra, tuštuma“, – akcentavo G.Sarafinas.
Nepasirengta ir įtraukiajam ugdymui
Jis taip pat pažėrė kritikos nepasirengimui suteikti galimybes mokiniams mokytis inžinerijos, filosofijos, ekonomikos ir užsienio kalbų. G.Sarafinas pridūrė, kad yra nepasirengta ir įtraukiajam ugdymui – nėra nei psichologų, nei specialiųjų pedagogų, kurių reikės mokiniams, turintiems specialiųjų poreikių.
„Dar viena reforma, kuriai taip pat nepasirengta – nuo rugsėjo pirmosios dienos gimnazistai teoriškai galėtų ar tai turėtų mokytis inžinerijos, filosofijos, ekonomikos, ir įvairių užsienio kalbų. Viskas čia yra teoriškai. Bet kadangi šiai reformai nepasirengta, tai daugybė mokyklų to savo mokiniams nesiūlys“, – sakė jis.
„Ketvirtoji reforma, kur mokyklų vadovų ir mokytojų vertinimu taip pat nepasirengta, tai yra įtraukusis ugdymas. Daugybė mokyklų ir šiandien neturi nei psichologų, nei specialiųjų pedagogų, nei pagalbos mokiniui specialistų, o jeigu turi, tai mažai, pavyzdžiui 500-tam vieną. Ir su tuo mes įšokame į tikrai rimtą iššūkį suvaldyti įtraukųjį ugdymą visose mokyklose“, – paaiškino G.Sarafinas.
Švietimo ekspertas atkreipė dėmesį, kad apie matematikos ugdymo stiprinimą ministerija nustojo ir kalbėti. Pasak G. Sarafino, dabartiniams dvyliktokams nebuvo padėta pasiruošti matematikos valstybiniam brandos egzaminui.
„Penktoji reforma, apie kurią net Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nustojo šnekėti, tai yra matematikos ugdymo stiprinimas. Nuo skandalingųjų matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatų paskelbimo praėjo daugiau nei 10 mėnesių, bet, matyt, ir čia buvo palinkėta ramybės, stiprybės ir optimizmo, ir ilgų gyvenimo metų ir daug džiaugsmo, bet niekas nenuveikta“, – žurnalistams aiškino G.Sarafinas.
„Dabartiniai dvyliktokai, jeigu kokį pastiprinimą ir gavo, tai jie jį gavo tik iš savo mokyklų, tik iš atsidavusių savo mokytojų, kai kurie iš korepetitorių. Bet iš valstybės, nacionaliniu mastu negavo nieko“, – pabrėžė jis.
Nevykęs bandymas skatinti tiksliuosius ir gamtos mokslus
Fizikos, chemijos ir informacinių technologijų dalykų populiarinimas, anot G.Sarafino, patyrė regresą ir padėtį pablogino.
„Šeštoji reforma padėtį netgi pablogino. Kalbu fizikos, chemijos, informacinių technologijų mokymą Lietuvoje. (...) Sumažėjęs besimokančių fizikos, chemijos, IT nuo rugsėjo. Kitaip tariant, vyksta regresas“, – teigė jis.
„Jeigu 2019-ais metais chemijos mokėsi Lietuvoje ir egzaminą laikė 1800 gimnazistų iš 25 000, tai pernai 1090“, – pridūrė švietimo ekspertas.
Paskutinės G.Sarafino pastabos teko dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUUP) pakeitimams. Jis pabrėžė, kad 10 tūkst. dešimtokų neįveiktų 4 balų kartelės, kuri įsigalios nuo dar kitų mokslo metų.
„Septintoji reforma – legendinė dešimtokų patikrinimo sureikšminimo reforma. (...) Tai yra 10tokų testai, yra tikrinamos jų žinios, ir netolimoje ateityje taps lemtingi ir jų rezultatai. Nes yra užbrėžta riba, kad vaikai, jeigu jie nepasieks 4 balų, jie negalės eiti į 11 klasę.
Tai yra klasikinis neparengtos reformos pavyzdys, puikiai iliustruojantis posakį „vieną galą stato, kitas galas griūna“, – akcentavo jis.
„Pernai visoje Lietuvoje dešimtokų patikrinimus laikė ir juose dalyvavo 25 043 dešimtokai. Lygiai 10 000 iš jų neįveikė 4 balų kartelės. Vadinasi, pagal naująją tvarką, jie negalėtų patekti į 11 klasę gimnazijose. Iš principo jie turi 3 alternatyvas – arba likti kartoti 10 klasės kurso, arba keliauti į profesines mokyklas, arba eiti dirbti nekvalifikuotų darbų. Tokia perspektyva šviestųsi 10 000 dabartinių vienuoliktokų“, – pabrėžė G.Sarafinas.
