Kuriama sistema turėtų padėti gyventojams, siekiantiems kelti kvalifikaciją, rasti visą reikiamą informaciją vienoje vietoje.
Įstatymo priėmimas Seime vyko antradienį. Visi 132 balsavę Seimo nariai balsavo „už“.
Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nario Edmundo Pupinio, tobulinant įstatymą buvo atsižvelgta tiek į Prezidentūros, tiek į Švietimo tarybos pastabas.
„Lietuva yra įsipareigojusi reikšmingai skatinti suaugusiųjų mokymąsi, didinti jo prieinamumą ir finansavimą. Suaugusiųjų švietimo platforma, kaip vieno langelio principu veiksiantis įrankis, leis patogiu būdu rasti visą reikiamą informaciją apie galimybes tobulinti bendrąsias ir su profesine veikla susijusias kompetencijas. Visi užsiregistravusieji platformoje galės valdyti savo individualią mokymosi paskyrą, rasti sistemoje pateikiamas kokybiškas mokymosi programas ir iš jų išsirinkti sau tinkamiausią, taip pat pretenduoti į valstybės paramą mokymuisi“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Kaip praneša Seimas, planuojama, jog tokiomis mokymosi galimybėmis iki 2026 m. pasinaudos ir baigs mokymo programas bent 21,6 tūkst. 18–65 metų amžiaus asmenų. Tikimasi, kad bent 40 proc. užbaigtų programų būtų skirtos skaitmeniniams įgūdžiams tobulinti.
Pridedama, kad sukurti ir įdiegti mokymosi visą gyvenimą tikslinės finansinės paramos sistemą bei išplėtoti senjorų mokymosi galimybes yra ir svarbus susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 m. įsipareigojimas.
Kaip anksčiau Eltai teigė prezidento patarėja švietimo klausimais Jolanta Urbanovič, šalies vadovas Gitanas Nausėda tikisi, kad šie įstatymo pakeitimai leis kurti vieningą tarpinstitucinę mokymosi visą gyvenimą sistemą.
„Prezidentas tiksi, kad įstatymo pakeitimai sujungs įvairių institucijų vykdomas priemones ir išteklius, kad gerės paslaugų piliečiams kokybė, kad kursis bendras registras, ir tokiu būdu bus užtikrintas šio proceso ir išteklių skaidrumas ir efektyvumas“, – paaiškino prezidento patarėja.