„Čia yra visa bėda, kad Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad problema yra tai, jog dokumentas yra antikonstitucinis, jo pagrindu imperatyviai tiktai savivaldybės galėjo dalyvauti šioje programoje. Seimas turi nuspręsti, kokiais kriterijais vadovaujantis tinklas turi būti tvarkomas“, – LRT radijui trečiadienį komentavo P. Baltokas.
„Ir dabar užsimerkti, apsimesti, kad nieko nenutiko iki sausio 2 dienos, yra mažų mažiausiai neatsakinga. Tai iš tikrųjų, jeigu mes vykdome tokio masto, tokio dydžio reformą – tokių investicijų seniai kada švietimas bematė, todėl būtų prasminga jas vykdyti sutarus ir be jokių klausimų, ar šios investicijos atitinka Konstituciją, ar neatitinka“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
„Juo labiau, jeigu antrąjį tūkstantmečio mokyklų etapą ministerija ketina užbaigti iki rudens vidurio, negalima leisti sau, kaip valstybei, dėl kriterijų, kuriais turi būti tvarkomas tinklas, spręsti po to. Tai yra paprasčiausiai neteisinga. Tai, kad yra duota laiko susitvarkyti ir sistema nepastatyta į chaosą, yra gerai, tačiau tuo chaosu naudotis, darant tokias milžiniškas investicijas, būtų neatsakinga“, – pridūrė P. Baltokas.
Tačiau, anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjo komunikacijos klausimais patarėjo Dainoro Luko, Konstitucinis Teismas (KT) nevertino „Tūkstantmečio mokyklų“ programos ir šis KT nutarimas su projektu nėra susijęs.
„Visų pirma, Konstitucinis Teismas nenagrinėjo pačių mokyklų tinklo taisyklių ir jų niekaip nevertina ir nesako, kad jas reikėtų koreguoti. Teismas niekaip nevertino ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programos“, – Eltai perduotame komentare paaiškino D. Lukas.
Kaip paaiškino ministrės patarėjas, KT nustatė, kad Seimas, o ne Vyriausybė, turi nustatyti mokyklų tinklo kūrimo kriterijus.
„Mokyklų tinklo taisyklės reglamentuotos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarime „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“. Šį nutarimą nuo pat 2011 metų visos Vyriausybės daug kartų koregavo. Paskutinį kartą tai padaryta 2021 m. gruodžio 22 dieną“, – pasakojo D. Lukas.
„Po šio pakeitimo grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Jie prašė išaiškinti, ar esamas reguliavimas, kai mokyklų tinklo kūrimo kriterijus nustato Vyriausybė, o ne Seimas, neprieštarauja Konstitucijai (...). Konstitucinis Teismas prašymą išnagrinėjo ir nustatė, kad įstatymų leidėjas, tai yra Seimas, įstatyme turi nustatyti kriterijus, pagal kuriuos ugdymo įstaigos gali vykdyti veiklą“, – teigė jis.
Pasak D. Luko, Švietimo įstatymas iki 2024-ųjų sausio 2 dienos bus papildytas kriterijais, kuriuos turi atitikti mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas.
„Švietimo įstatymą papildžius kriterijais, kuriuos turi atitikti mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas, teisinis reguliavimas atitiks Konstituciją. Tai ir bus padaryta“, – paaiškino jis.
„Taigi nuo šiol kriterijai, kuriuos turi atitikti mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas, bus nustatomi Seime, koreguojant Švietimo įstatymą“, – pabrėžė D. Lukas.
ELTA primena, kad praėjusį trečiadienį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad savivaldybių mokyklų tinklo reformos kriterijai, kuriuos pagal įstatymą nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai.
KT išvadoje teigiama, kad Seimas negali pavesti Ministrų kabinetui poįstatyminiais aktais nustatyti atitinkamas taisykles, susijusias su ugdymo įstaigų veikla ir pokyčiais. Be to, akcentuojama, kad įstatymuose įforminti bendriniai, aiškumo stokojantys kriterijai.
Pasak KT, įstatymai numato savivaldybėms teisę steigti, reorganizuoti ir likviduoti mokymo bei auklėjimo įstaigas, tačiau ši savivaldos teisė nėra neribota.
KT nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas tik 2024 m. sausio 2 d. Toks sprendimas priimtas, siekiant suteikti institucijoms galimybę ištaisyti įstatymo spragas.
Į KT dar pernai kreipėsi Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai, prašydami išnagrinėti Vyriausybės nutarimo dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo teisėtumą. Nagrinėta, ar sprendimas neprieštarauja Konstitucijai bei nepaneigia joje įtvirtintų savivaldybės savarankiškumo ir veiklos laisvės principų.
2021 metų nutarimu Vyriausybė nusprendė, kad pradines mokyklas, progimnazijas ar pagrindinės mokyklos tipo ugdymo įstaigas, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, savivaldybės privalo reorganizuoti arba likviduoti. Išimtys numatytos nevalstybinėms įstaigoms, vaikų socializacijos ir specialiojo ugdymo centrams.
