„Svarstant kiekvienos iš kolegijų ateities perspektyvas ir strategines kryptis, tikrai būtina įtraukti ir regiono savivaldybių vadovus, kurie strateguoja regionų ateitį, ir regiono verslo atstovus, siekiant identifikuoti kiekvienos kolegijos funkcionavimo poreikį ir kolegijos vaidmenį tos platesnės regiono plėtros kontekste“, – Eltai teigė J. Urbanovič.
„Pavyzdžiui, kad tos pačios kolegijų studijų programos atlieptų regiono poreikį, regiono verslo, pramonės poreikį. Jeigu regione vystosi inžinerinė pramonė, tai ir kolegijų studijų programose ir taikomoje mokslinėje veikloje tas turėtų atsispindėti, kad viso regiono pramonė dar labiau stiprėtų“, – akcentavo prezidento patarėja.
Anot J. Urbanovič, ministerijos siekis, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją, taip pat yra susijęs su regionų darbo rinkos poreikiais.
„Įsidarbinamumas koreliuoja su tuo, ką aš ir miniu – jeigu regionų kolegijų programos atitiks regionų darbo rinkos poreikius arba tam tikros plėtros poreikius, tai ir įsidarbinamumas bus geras“, – pažymėjo prezidento patarėja.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad pertvarkant kolegijų tinklą, būtina kiekvieną atvejį vertinti individualiai. J. Urbanovič teigimu, kiekviena kolegija yra labai skirtinga, todėl keliami kiekybiniai, vienodi kriterijai pertvarkai nėra tinkami.
„Kiekviena kolegija yra unikali – yra didmiesčių kolegijos, regionų kolegijos, kiekvienos atskiros kolegijos situacija ir netgi paskirtis gali skirtis. Todėl jas pertvarkant kiekviena kolegija turi būti vertinama individualiai, o kiekybiniai, unifikuoti kriterijai šiai pertvarkai nėra tinkami“, – kritikavo prezidento patarėja.
Pasak jos, dėl keliamų aukštų reikalavimų kolegijos kreipiasi pagalbos net į universitetus.
„Kai kurioms (kolegijoms – ELTA) tai yra tikrai aukšti kriterijai, kuriuos sudėtinga pasiekti, na, todėl ir kolegijos ieško įvairių kelių. Kai kurios veda derybas tarp kolegijų, kitos derasi su universitetais. Tikėtina, gal siekia sustiprinti taikomąją mokslinę veiklą“, – komentavo J. Urbanovič.
Prezidento patarėjos teigimu, svarbiausia, kad kolegijos jungtųsi turinio pagrindu – derėtų studijų programos, tiriamoji veikla.
„Bet svarbiausia, jeigu vyks tas sujungimas ar apjungimas, turi būti turinio pagrindas, kad ir studijų programos tiktų, derėtų ir vieni kitus sustiprintų. Kad mokslinė, tiriamoji veikla irgi turinio požiūriu derėtų ir sustiprėtų, o galbūt ir turinio požiūriu prasiplėstų. Kad jungimasis būtų logiškas ir argumentuotas, būtų dermė“, – teigė prezidento patarėja švietimo klausimais.
„Norėčiau akcentuoti, kad pertvarka turėtų koreliuoti ir su regiono plėtra, regiono poreikiais. Čia reikia ir pačios regionų valdžios, savivaldybių, kelių savivaldybių matymo – o ko jiems reikia iš aukštojo mokslo institucijos?“ – reziumavo J. Urbanovič.
ELTA primena, kad sausio mėnesį ministerija pristatė valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų planą. Valstybė finansuos kolegijų išteklių konsolidavimo ir jungimosi projektus. Stiprinimo projektams numatyti 20 mln. eurų iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų.
Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane keliami valstybinių kolegijų veiklos tikslai 2029 metams. Siekiama, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų.
Taip pat siekiama, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.
Ministerija tikisi, kad 2029 m. valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. pilnu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
Valstybinės kolegijos turi ministerijai pateikti stiprinimo planus iki balandžio mėnesio pabaigos.
