Ypač tokia tvarka nepatenkinti greičiausiai liktų tėvai, neturėsiantys, kur darbo dienos metu palikti savo vaikus.
Pasak šio modelio iniciatorių, keturių dienų darbo savaitė ugdymo įstaigose padėtų mokytojams dirbti produktyviau, pamokos būtų efektyvesnės, kokybiškesnės, o turintys daugiau laiko pailsėti mokiniai geriau įsisavintų medžiagą ir pasiektų geresnių rezultatų.
Pagal kai kuriose JAV mokyklose priimtą keturių dienų mokslo savaitės modelį, mokiniai pamokas lanko nuo antradienio iki penktadienio. Tuo tarpu pirmadienis skirtas nekontaktiniam mokytojų darbui: suplanuoti savaitės veiklas, kokybiškai pasiruošti pamokoms, taisyti mokinių darbus.
Ar toks mokymo modelis būtų efektyvus ir Lietuvoje? Ekspertai vieningo atsakymo neturi.
Lietuvoje panašus modelis jau veikia
Pasirodo, panašus darbo modelis, tiesa, tik daliai mokytojų, jau yra taikomas ir pas mus. Pavyzdžiui, Prienų „Žiburio“ gimnazijoje lietuvių kalbos ir matematikos pedagogai kontaktines pamokas veda keturias dienas per savaitę. Penktoji diena – metodinė, skirta pasiruošimui, darbų taisymui.
Lietuvių kalbos mokytoja Irena Mažeikienė portalui lrytas.lt pasakojo, kad šis modelis yra labai patogus, leidžia produktyviau paskirstyti laiką ir kokybiškiau pasiruošti pamokoms.
Anot pedagogės, yra mokytojų, turinčių ir po 25–27 pamokas per savaitę, tad jiems neretai pamokoms ruoštis tenka jau po darbo valandų. Ji įsitikinusi, kad, ypač didesnį krūvį turintiems mokytojams, nekontaktinė darbo diena būtų naudinga.
Toje pačioje gimnazijoje lietuvių kalbos mokanti pedagogė Levutė Karčiauskienė tokį eksperimentą vertina atsargiau. Ji pastebėjo, kad dažnai jau pirmadienį po dviejų laisvų dienų mokiniams įsitraukti į pamokas būna sunkiau, todėl trys laisvos dienos esą pakenktų dar labiau.
Tačiau pedagogė sutinka, kad mokytojams tokia reforma išeitų į naudą.
„Vėl atnaujinamas metodinio ugdymo turinys, o ruošimasis tam vykdomas laisvalaikiu. Jei atsirastų papildomo laiko mokytojo mokymosi procesui – mokytojo profesija taptų tik patrauklesnė“, – svarstė L.Karčiauskienė.
Iniciatyvą palaikytų
Ekspertai tokią iniciatyvą vertina dvejopai. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas įsitikinęs, kad keturių mokslo dienų savaitės modelis būtų logiškas ir tinkamas.
E.Milešinas pabrėžė, kad šiuo metu mokytojų darbo krūviai yra sunkiai pakeliami, ne vienas jų dirba didesniu nei pilnu etatu, o darbų taisymas bei ruošimasis pamokoms atima daugybę laiko.
Negana to, pasak LŠMPS pirmininko, nuo rugsėjo įvedamas naujas ugdymo turinys ir atnaujinimai dar labiau padidins darbo krūvį, todėl pasiruošimui skirta darbo diena būtų naudinga.
Be kita ko, E.Milešinas atkreipė dėmesį, kad jau praėjusiais metais derybose dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo, LŠMPS iškėlė reikalavimą trumpinti pedagogų darbo savaitę.
Anot eksperto, balandžio pradžioje sukurta darbo grupė rengs pasiūlymus dėl pedagogų darbo krūvio sandaros tobulinimo ir darbo laiko.
Iš pradžių buvo siūloma darbo krūvį trumpinti 1 valanda, tačiau, sulaukus nepritarimo, pasiūlymas bus svarstomas platesnėje auditorijoje, dalyvaujant daugiau suinteresuotų šalių.
„Norisi pasiekti, kad darbo krūvis mokytojams Lietuvoje tik mažėtų“, – portalui lrytas.lt sakė E.Milešinas.
Papildomas laisvadienis mokiniams – keblumai tėvams?
Savo ruožtu Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas mokslo savaitės trumpinimą vertina dviprasmiškai.
Jo teigimu, pati idėja yra nebloga, nes mokytojams atsirastų papildomo laiko ugdymo proceso efektyvumo gerinimui, tačiau tam esą gali nepritarti mokinių tėvai.
„Tris dienas mokiniams neiti į mokyklą nebūtų gerai. Kyla klausimas, kas juos prižiūrės, kas juos užims – tai yra papildomi finansiniai resursai. Jau per karantiną pamatėme, kad vaikų neišėjimas į mokyklą kai kuriems tėvams yra tragedija“, – pastebėjo D.Žvirdauskas.
LMVA prezidentas išeitį matytų tik tuo atveju, jei papildoma diena, skirta mokytojų pasiruošimui, būtų užimta ir mokiniams – reikėtų organizuoti karjeros ugdymo ar panašias veiklas.
„Papildoma diena pasiruošimui pridėtų prestižo mokytojo profesijai, tačiau kol kas tai įvykdyti būtų keblu“, – įsitikinęs D.Žvirdauskas.
Panašios pozicijos laikosi ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
„Svarstymai apie tai būtų grynai teoriniai. Toks modelis pakeistų ir visą ugdymo sistemą.
Bet, visų pirma, Lietuvoje turėtų būti įteisinta keturių dienų darbo savaitė, kad tėvai galėtų pasirūpinti savo vaikais, kol mokytojai ruošis pamokoms“, – portalui lrytas.lt komentavo ŠMSM.
