Anot jos, didesnis antrųjų užsienio kalbų pasirinkimas yra reikalingas moksleiviams, todėl būtina siūlyti tas kalbas, kurių mokėjimas praverstų stiprinant Lietuvos ekonomiką ir saugumą.
„Ministerijos rūpestis subalansuoti kalbų pasirinkimo proporcijas yra suprantamas. Bet reikia pabrėžti, kad tas užsienio kalbų mokymo pokytis yra reikalingas, bet jis turėtų būti pagrįstas duomenimis, analize.
Reikia pagrįstų atsakymų, kokių kalbų paklausa didžiausia, kokių papildomų kalbų mokėjimas labiausiai praverstų Lietuvos ekonomikos augimo, šalies saugumo stiprinimo požiūriu ir visų pirma – mokinių savirealizacijai, pavyzdžiui siekiant karjeros menuose, svarbios yra prancūzų ir italų kalbos, komercijoje – vokiečių, istorijoje – lenkų ir panašiai“, – Eltai sakė J. Urbanovič.
Jos teigimu, tam, kad vietoje rusų kalbos daugiau moksleivių rinktųsi kitas užsienio kalbas, turi būti pasirūpinta pakankamu pedagogų skaičiumi. Be to, pažymėjo prezidento patarėja, privaloma užtikrinti rusų kalbos mokymo tęstinumą tiems, kurie iš anksčiau pasirinkę ją kaip antrąją užsienio kalbą.
„Visų pirma, mokiniai renkasi iš to, kokį pasirinkimą turi. Kalbų mokymosi pasiūla ir dabar yra daug siauresnė, nei numato teisės aktai. Daugelis mokyklų neturi galimybės siūlyti prancūzų ir vokiečių kalbų dėl šių kalbų mokytojų trūkumo. Būtina jau dabar pradėti rengti įvairesnių kalbų mokytojus, kad turėtume ką pasiūlyti mokiniams. Nes čia pokyčiai tikrai staigiai neįvyks“, – teigė J. Urbanovič.
„Viena vertus, nemaža dalis mokinių yra jau pasirinkę (rusų kalbą – ELTA) iš anksčiau ir turėtų būti užtikrintas tas tęstinumas, o, kita vertus, reikia pasirūpinti pakankamu pedagogų skaičiumi mokyti kitų užsienio kalbų“, – akcentavo G. Nausėdos patarėja švietimo klausimais.
Prezidentūra palaiko ministerijos raginimą įgyti antrą kvalifikaciją
Pasak J. Urbanovič, skatinimas rusų kalbos mokytojams įgyti antrą kvalifikaciją taip pat yra reikalingas, nes tai padidina pedagogų galimybes turėti pilną etatą ir jaustis saugiau dėl turimo darbo krūvio. Prezidento patarėjos teigimu, reikėtų skatinti ir kitus mokytojus turėti dvi kvalifikacijas ir leisti pedagogams tokiu būdu užsitikrinti orų atlyginimą.
„Manau, kad apskritai reikia kalbėti ir skatinti mokytojus įgyti antrą kvalifikaciją, nes tai padidina mokytojų galimybes ir turėti pilną etatą, ir jaustis saugiau dėl darbo krūvio. Na, ir apskritai šiuo metu yra tendencija skatinti turėti daugiau tų kvalifikacijų, nes įvairesnių kalbų mokėjimas naudingas ir valstybei, ir asmeniui“, – pažymėjo J. Urbanovič.
„Prieš porą metų buvau konferencijoje Norvegijoje, ir su kolegomis norvegais kalbėjome apie tai. Jie labai skatina, kad būsimas mokytojas turėtų tas dvi kvalifikacijas, nes tokiu būdu mažesnėse mokyklose mokytojas gali ir orų atlyginimą turėti, ir neprivalo per kelias mokyklas važinėti. Tai tos pora kvalifikacijų yra neblogai“, – pasakojo patarėja švietimui.
Ministerijos duomenimis, 279 rusų kalbos mokytojai, iš 410 užpildžiusių ministerijos klausimyną, išreiškė norą įgyti antrą kvalifikaciją. Daugiausia rusų kalbos mokytojų sieks įgyti gyvenimo įgūdžių, specialiosios pedagogikos, vokiečių ir prancūzų kalbos kompetencijas. Anot J. Urbanovič, mokytojai renkasi tas kvalifikacijas, kurios šiuo metu yra labiausiai reikalingos mokykloms.
„Berods populiariausi pasirinkimai šiuo metu yra gyvenimo įgūdžių mokytojas, specialiojo pedagogo, vokiečių kalbos mokytojų. Taigi, renkasi tas kvalifikacijas, kurios iš tikrųjų mokykloms reikalingos“, – sakė patarėja švietimui.
„Manau, kad einama link sprendimų, bet reikėtų mums ir duomenimis, analize pagrįstų sprendimų. Jau čia kalbu daugiau apie studijų programas, apie ateitį, kad mes negesintume gaisrų, bet pasirūpintume, kad tie gaisrai nekiltų, ir labiau susietume su strateginiais Lietuvos tikslais, su tuo, ko reikia mūsų valstybei. Nes kalbų mokėjimo reikia ir tam, kad galėtume įgyvendinti ir įvairius mūsų strateginius tikslus“, – pridūrė J. Urbanovič.
Ji tikisi, kad mokyklos išsaugos ir tuos rusų kalbos mokytojus, kurie nenorės įgyti antros kvalifikacijos.
„Aišku, kai jau mokytojas nemato prasmės keisti savo kvalifikacijos, nes nedaug laiko liko, tai tokios situacijos nėra linksmos. Ypač, jeigu mokytojai turi solidžią darbo patirtį. Bet reikia tikėtis, kad mokyklos, kad sistema ras galimybių, kaip perimti tą gerąją patirtį iš mokytojų ir išsaugoti tuos mokytojus sistemoje, mokykloje“, – teigė prezidento patarėja švietimui.
„Aš manau, kad vis tiek reikia tų įvairių kalbų mokėjimo Lietuvoje, žmonių, kurie gebėtų suprasti ir kalbėti įvairiomis kalbomis, taip pat ir rusų kalba. Tikiu, kad liks ir mokytojų, ir mokinių, kurie rinksis (rusų kalbą – ELTA)“, – pridūrė J. Urbanovič.
ELTA primena, kad rusų kalba kol kas išlieka dažniausiai pasirenkama antra užsienio kalba, tačiau jos, kaip antrosios užsienio kalbos, populiarumas mažėja. Šiais mokslo metais padaugėjo mokinių, kurie kaip antrąją užsienio kalbą renkasi mokytis vokiečių – šiais mokslo metais ją pasirinko 21,5 proc. (praėjusiais – 15,2 proc.), prancūzų kalbą pasirinko 8 proc. (pernai – 7 proc.).
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugdžinienė dar gruodį išsakė lūkestį, kad ilgainiui vos trečdalis Lietuvos moksleivių rinksis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos pamokas. Pasak ministrės, šiuo metu rusų kalbos mokosi maždaug 70 proc. vaikų.
