„Šiandien Neringos gimnazijos misija – ugdyti dorą, savarankišką ir laisvą asmenybę bei būti miesto kultūros židiniu. Nuostabi Neringos gamtinė aplinka lėmė ir savitą ugdymo stilių. Čia ugdymas vyksta netradicinėse erdvėse, daug dėmesio skiriama etninei kultūrai bei gamtosaugai“, – sako Neringos gimnazijos direktorius Simas Survila.
„Pamario krašte mes vertiname galimybę ugdyti vaikus ne tik klasėje, o išnaudojant Neringos gamtinę aplinką. Dabar labai daug kalbama apie mokyklą „be sienų“ ir ugdymą ne tik klasėse, bet ir įvairiose erdvėse. Mes drąsiai galime pasakyti, kad Neringos gimnazijoje tokį ugdymo modelį mes taikome jau daugelį metų“, – patirtimi dalinasi Neringos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vitalija Ukrinienė.
Buvusi biologijos mokytoja Nijolė Marytė Katėnienė prisimena, kaip jos dėstomas dalykas leido skirti daug dėmesio ugdant vaikams meilę gamtai ir savo aplinkai. Pamokas ji vesdavo ir prie jūros, ir ant Parnidžio kopos, ir Nidos parkuose. Gamta įkvėpė kurti muziką, rašyti eiles, piešti ir rūpintis gamta. Mokytoja išsaugodavo moksleivių piešinius ir dovanodavo vaikams, paliekantiems mokyklą.
„Mūsų mokykla prieš daugelį metų ėmė dalyvauti gamtosauginėje mokyklų programoje, kuriai vadovavau 12 metų. Mums sekėsi labai gerai, visuomet gaudavome žalią vėliavą ir tarptautinį sertifikatą. Pirmieji darbeliai buvo nežymus, tai popieriaus bei elektros taupymas, vėliau temos darėsi sudėtingesnės, įsijungė pradinių klasių, fizikos, chemijos mokytojai. Ėmėme bendrauti su Nidos girininkija, su Kuršių Nerijos nacionaliniu parku, vyko platus ir prasmingas darbas“, – pasakoja Nijolė Marytė Katėnienė.
Pamario kraštas ir jo kultūra yra unikalūs, todėl Neringos gimnazijoje itin didelis dėmesys skiriamas etninei kultūrai, kuri Neringos gimnazijoje integruojama ir į kitas pamokas, o moksleivių bei mokytojų dėka šios iniciatyvos perauga į rimtą pamario krašto tiriamąją veiklą. Moksleiviai čia mokomi groti šio krašto instrumentais, domisi krašto kultūra, patys rengia konferencijas, kuriose pristato darbus apie vėtrunges, laivus, šio krašto žvejų tradicijas ir papročius. Didelį dėmesį skiria Martyno Liudviko Rėzos kūrybai.
„Turime dvyliktokę mokinę, kuri groja unikaliu šio krašto instrumentu – Mažosios Lietuvos arfa, kuria grojama tik mūsų regione. Su ja dalyvavome Lietuvos etnokultūros olimpiadoje ir papuolėme į atrankinį Lietuvos vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ atrankinį etapą“, – džiaugiasi Neringos gimnazijos muzikos mokytoja ekspertė Audronė Buržinskienė.
Neringos gimnazijoje etninės kultūros ir gamtos pažinimo tradicijos perduodamos ir iš Ukrainos atvykusiems vaikams, kurie supažindami su nuostabia Neringos gamta, mokomi lietuvių kalbos ir integruojami į pačias įvairiausias veiklas. Vyresni mokiniai iš Ukrainos labai noriai dalyvauja neformaliame ugdyme ir drauge su lietuviais muzikuoja gimnazijos ansamblyje.
Neringos gimnazijoje puikiai dera ir meninis, ir sportinis ugdymas, čia veikia ir dramos būrelis, ir vyksta daugybė sportinių veiklų, kuriomis vaikai gali užsiimti moderniose sporto bei treniruoklių salėse. Neringos gimnazija garsėja dalyvavimu tarptautiniuose projektuose. Šios patirtys prisidėjo prie mokyklos eko idėjų įgyvendinimo, kūrybinių erdvių kūrimo. Nedidelės bendruomenės unikalumas dalyvaujant tokiose veiklose – betarpiška bendrystė ir sutelktumas, kuriant daugiakultūrinę pridėtinę vertę visai Neringos bendruomenei.
„Erasmu projektuose mokykla dalyvauja jau šešioliktus metus. Galiu drąsiai sakyti, kad 90 procentų 8 – 12 klasių mokinių ir mokytojų yra buvę kažkurioje Europos šalyje“, – udgymo specifika dalinasi Neringos gimnazijos direktorius Simas Survila.
Neringoje itin didelę svarbą vaikų ugdymu turi Meno ir Sporto mokyklose vykstanti individualizuota popamokinė veikla, kurioje dalyvauja net 70 procentų visų Neringos gimnazijos moksleivių. Gamtinė aplinka lėmė, kad Neringoje užaugo ištisa buriuotojų karta, kurią išugdė Sporto mokyklos pedagogai.
Neringos kraštas specifinis – mokinių skaičius čia svyruoja, o nuo to priklauso ir Neringos gimnazijos likimas. Gali nutikti taip, kad likus mažiau nei 12 moksleivių klasėje, Neringos gimnaziją teks uždaryti, o vaikams reikės kasdien įveikti 57 kilometrus iki artimiausios gimnazijos Klaipėdoje.
„Nepaisant to, kad vyriausybės nustatytos taisyklės yra gana griežtos, viliamės, kad Neringoje išliks gimnazija. Jeigu atsitiks taip, kad Neringoje mes gimnazijos neišsaugosime, tai manau jog ant plauko pakibs ir šio kurorto ateitis. Aš manau galime pasitelkti į partnerius čia veikiančias institucijas, tai Nidos meno koloniją bei kitas valstybines įstaigas ir kurti įdomesnį bei atraktyvesnį ugdymo turinį. Mes labai stengsimės, kad Neringos gimnazija kaip šio krašto ugdymo sistemos viršūnė išliktų“, – sako Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis.
Neringos gimnazijos direktorius Simas Survila kviečia visus, kurie turi antrąjį būstą Neringoje, savo vaikų ugdymui rinktis Neringos gimnaziją: „Kviečiame visus, vietų turime visose klasėse ir galime pasiūlyti vaikų ugdymą unikalioje aplinkoje“.
Visą pasakojimą apie Neringos gimnaziją žiūrėkite laidoje „Lietuvos mokyklos“ šeštadienį 16.30 per „Lietuvos ryto“ televiziją.
