Pastebėjusios, kad mokymasis namuose ypač abiturientams paliko sunkiai ištaisomų spragų, vėliau atsispindėjusių ir brandos egzaminų rezultatuose, atskiros šalies savivaldybės moksleivių pasiekimus gerinti siekė pačiais įvairiausiais būdais.
Kai kurios iš jų į pagalbą pasitelkė korepetitorių paslaugas bei jas teikiančias įmones, kurios gilinti žinias jaunuoliams padeda ir šiandien.
Papildomo mokymo platformos „Mokosi“ įkūrėja ir vadovė Jurgita Jaruševičienė įsitikinusi, kad švietimo bendradarbiavimas su verslu gali atnešti puikių rezultatų, savo ruožtu tokį kelią pasirinkusios Kauno rajono savivaldybės atstovas skaičiuoja, kad sprendimas atsigręžti į profesionalių korepetitorių teikiamas paslaugas jau spėjo ir atsipirkti.
Poreikį padiktavo užklupęs karantinas
Kauno rajono savivaldybė verslo ištiestos pagalbos rankos sulaukė pandemijos įkarštyje. Kaip pasakojo šios savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius, nuotolinių konsultacijų poreikis ypač sustiprėjo prieš 2020-ųjų brandos egzaminus.
Tuomet abiturientai svarbiausiems žinių patikrinimams turėjo ruoštis nuotoliniu būdu, namuose, dažnai tiesiog savarankiškai.
„Prieš egzaminus pagalvojome, kad reikia pasitelkti nuotolinio mokymo galimybes. Ne visi mūsų mokytojai turėjo konsultavimo patirties, tad pradėjome ieškoti, ar galima tokią paslaugą kur nors įsigyti. Paieškojome internete, įvykdėme konkursą ir pasirinkome būtent platformą „Mokosi“, – pasakojo jis.
Iš pradžių, Kauno rajono savivaldybės atstovo teigimu, tai buvo konsultacijos tik grupėms, kai visi abiturientai nustatytu laiku galėdavo prisijungti prie užsiėmimų ir jų klausyti.
Visgi šiemet žengtas dar vienas tvirtas žingsnis pirmyn – dabar kiekvienas abiturientas pats gali pasirinkti, kokios srities gebėjimus bei žinias nori pagilinti, ir jungtis prie jam skirtų nuotolinių konsultacijų.
„Kadangi vaikams yra neaiškūs skirtingi dalykai, mokiniai patys gali pasirinkti, kokių temų nori, pas kokius lektorius nori padirbėti.
Prieš porą metų orientavomės į tuos vaikus, kurie nepasiekia tam tikro pasiekimų lygio, bet pamatėme, kad ir gabesniems vaikams yra poreikis patobulinti žinias. Ne visiems jiems tėvai gali pasamdyti korepetitorius, todėl norėjome, kad sąlygas gauti konsultacijas turėtų visi“, – aiškino J.Petkevičius.
Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vadovas pažymėjo, jog moksleivių pasiekimų gerinimui savivaldybė kasmet nusimato lėšų. Pavyzdžiui, anksčiau vaikams buvo perkamos mokymosi priemonės, taip pat buvo skiriamos ir papildomos lėšos mokytojams.
Visgi bene labiausiai pasiteisinusi investicija, pasak specialisto, yra būtent papildomo ugdymo paslaugos, kurios, beje, jau spėjo ženkliai pagerinti mokymosi rezultatus.
„Matome, kad tai veikia – mokinių pasiekimai pagerėjo, rezultatai dar geresni, nei tikėjomės. Mes turime tokią prognozavimo sistemą, kai pagal vaikų rodomus pasiekimus prognozuojame, kokie gali būti jų egzaminų rezultatai.
Paprastai iki konsultacijų mes matėme, kad, kokius rezultatus ši sistema prognozuoja, tokius juos ir gauname. O dabar, kai jau pradėjome konsultacijas, pamatėme, kad egzaminų vertinimai didesni maždaug 10–12 balų. Todėl ir suprantame, kad tai tikrai veikia“, – aiškino J.Petkevičius.
Ragina sekti pavyzdžiu
Kauno rajono savivaldybės atstovas tikino gerąja praktika besidalinantis ir su kitomis savivaldybėmis. Susidomėjimas tokia iniciatyva, anot jo – didžiulis.
Tiesa, būtent tokio savivaldybių bei verslo bendradarbiavimo naudą įžvelgia ir Lietuvos gimnazijų asociacijos (LGA) vadovas Darius Mockus. Jo manymu, tiek savivaldybėms, tiek ir pačioms mokykloms nereikėtų bijoti pažvelgti plačiau ir problemų, spragų sprendimo būdų ieškoti už ugdymo įstaigos ribų.
„Jeigu privačiose struktūrose dirba profesionalai, bet koks profesionalus vaiko ugdymas yra sveikintinas.
Ar konsultacijas rengs pati mokykla, ar privati įstaiga, tai jau nėra taip svarbu – svarbiausia, kad vaikas gautų tą papildomą konsultaciją, papildomą išaiškinimą“, – kalbėjo D.Mockus.
Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas atkreipė dėmesį, jog kai kurios mokyklos dėl žmogiškųjų resursų stokos tiesiog negali užtikrinti kokybiškų konsultacijų savo moksleiviams.
„Gali būti ir taip, kad mokytojai dėl didelių krūvių tiesiog nebegali imti daugiau pamokų, o pedagogas juk turi turėti ir vakarą, ir savaitgalį, jis negali dirbti 24 valandas per parą.
Jeigu savivaldybė randa resursų nusamdyti privatininkus, tai aš sveikinu tokias savivaldybes, kurios randa tų finansų, randa kitų išteklių ir tokią veiklą organizuoja. Aš tikrai neprieštaraučiau ir netgi pasidžiaugčiau tokiomis savivaldybėmis, kurios tą daro, išanalizavusios savo situaciją“, – tvirtino D.Mockus.
Pabrėžia išskirtinį mokymosi būdą
Kaip pasakojo „Mokosi“ vadovė J.Jaruševičienė, papildomas individualus ugdymas pasaulyje jau seniai nebėra naujiena, o kai kuriose šalyse jis vykdomas ir valstybiniu lygmeniu, kai yra padengiama didžioji ar net visa dalis mokymo išlaidų.
Specialistės teigimu, neretai įvertindamos, kad neturi pakankamai mokytojų tam, jog moksleiviams organizuotų individualų papildomą ugdymą, atskiros šalys, savivaldybės ar tiesiog mokyklos renkasi bendradarbiavimo su verslu kelią.
„Pateiksiu keletą pavyzdžių: Jungtinėje Karalystėje mokiniams, susiduriantiems su mokymosi sunkumais, vyriausybė skiria dalinį finansavimą individualioms pamokoms, ir mokinys gali gauti 10,8 svarų kompensaciją nuo kiekvienos pamokos sumos. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), atskirose valstijose 100 procentų finansuojamos individualios pamokos.
Panaši praktika taikoma Izraelyje, kur papildomas ugdymas – individualus ar grupinis – taip pat yra 100 procentų finansuojamas ekonomiškai silpnesniuose regionuose gyvenantiems mokiniams. Visose šiose šalyse švietimo įstaigos ar valdžios institucijos bendradarbiauja su įmonėmis, kurios teikia korepetitorių paslaugas“, – tvirtino „Mokosi“ vadovė.
Šiuo metu papildomo mokymo platforma taip pat dirba su Šalčininkų, Druskininkų, Elektrėnų, Akmenės, Kelmės, Ukmergės ir kitų savivaldybių švietimo skyriais, kurių užsakymu organizuojami matematikos mokymai atskiroms moksleivių grupėms.
Pasak pašnekovės, jau dabar galima drąsiai teigti, kad savivaldybės ir juose besimokantys jaunuoliai pokyčius jaučia.
„Su kai kuriomis savivaldybėmis dirbame jau keletą metų, jų mokinių rezultatai per VBE ir PUPP gerėja, todėl galime teigti, kad papildoma pagalba mokiniams yra naudinga ir reikalinga.
Beje, į savo mokymus kviečiame jungtis ir šių savivaldybių matematikos mokytojus“, – pažymėjo J.Jaruševičienė.
Kalbėdama apie geruosius pavyzdžius ji išskyrė ir jau minėtą Kauno rajono savivaldybę.
„Mokinys gali nusipirkti individualias lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių kalbų, matematikos, chemijos, fizikos, biologijos, istorijos, informacinių technologijų (IT), geografijos konsultacijas, išsirinkti patinkantį mokytoją („Mokosi“ šiuo metu dirba 250 mokytojų) ir tinkamą laiką (mūsų mokytojai dirba pirmadieniais – sekmadieniais nuo 9.00 val. iki 22.00 val.), nurodyti pamokos temą, sumokėti skirtumą nuo finansuojamos dalies ir jungtis į pamoką jau po valandos nuo užsakymo.
Kauno rajono savivaldybė finansuoja po 10 eurų nuo kiekvienos pamokos, o mokiniai iš socialiai remtinų šeimų gauna 100 procentų finansavimą. Po pamokos mokinys visada įvertina mokytoją – rašo atsiliepimą ir deda žvaigždutes, o mokytojas siunčia rekomendaciją dėl tolimesnio mokymosi mokiniui ir/ar jo tėvams“, – dėstė mokymosi platformos kūrėja.
Šiuo metu su „Mokosi“ specialistais papildomas nuotolines pamokas iki paskutinio valstybinio brandos egzamino gali lankyti apie 500 Kauno rajone besimokančių dvyliktokų.
„Lietuvoje apie 35 procentai moksleivių papildomai mokosi su korepetitoriais. Kauno rajono savivaldybė, įvertindama, kad mokiniams dažnu atveju reikalinga individuali pagalba, ir nebūtinai prioritetinė disciplina yra matematika, suteikia mokiniams galimybę mokytis individualiai bei ženkliai pigiau. Minimali individualios pamokos kaina „Mokosi“ yra 12 eurų, kitaip tariant – Kauno rajono abiturientui ji kainuoja 2 eurus“, – skaičiavo J.Jaruševičienė.
„Mokosi“ platformos vadovės teigimu, nors kai kurios mokyklos ir geba organizuoti moksleiviams papildomas konsultacijas, visgi iškyla ir dar viena problema – mokiniai dažnai į jas tiesiog neateina.
Pasak J.Jaruševičienės, taip nutinka dėl kelių priežasčių – pradedant pačių moksleivių problemomis ir baigiant savotišku jų abejingumu.
„Visų pirma, konsultacijų metu mokinys turėtų aiškiai įvardinti, ko jis nežino ar nesupranta, kas dažnam mokiniui yra sudėtinga. Mokiniai dažnai sako „aš visai nesuprantu šios temos“, o mokytojas, dirbantis su grupe, neturi galimybių skirti pakankamai individualaus dėmesio mokiniui, iš naujo paaiškinti temą ar grįžti prie nesuprastų temų iš ankstesnių metų.
Antra, mokinys ne visada nori papildomai mokytis su tuo pačiu mokytoju, kuris moko ir pamokų metu. Ir trečia priežastis – kai mokiniai paslaugą gauna nemokamai, jie nelabai ją vertina. Šioje vietoje dažnai iš mokyklų vadovų girdime, kad mokiniams trūksta sąmoningumo, bet norėčiau paprieštarauti. Iš esmės sąmoningumo trūksta ne tik mokiniams, bet ir suaugusiems.
Jei mūsų įmonė organizuoja nemokamus mokymus mokytojams, skaičiuojame, kad į juos prisijungs apie 45%–50% užsiregistravusių. Jei mokymai kainuoja bent 5 eurus, prisijungiančiųjų skaičius pakyla iki 95 procentų“, – stebėjosi „Mokosi“ vadovė.
J.Jaruševičienė nurodė, kad pasaulyje apie 70 procentų parduodamų papildomų pamokų sudaro matematika, tad identišką tendenciją stebi ir „Mokosi“ komanda.
Pasak pašnekovės, populiariausia disciplina, kurią renkasi jaunuoliai, yra būtent matematika, taip pat moksleiviams svarbūs yra lietuvių kalbos, chemijos, biologijos, istorijos užsiėmimai.
„Kuriant „Mokosi“ siekėme sukurti platformą, kuri funkcionalumu, paprastumu ir mokytojų pasiekiamumu prilygtų pavežėjų platformoms „Bolt“ ar „Uber“. Mokinys, atėjęs į Mokosi.lt, gali išsirinkti reikalingą mokytoją pagal patinkantį aprašą, mokinių rekomendacijas, tinkamą laiką bei kainą.
Svarbiausia suteikti mokiniui galimybę mokytis ne tik iš anksto suplanavus, bet ir tada, kai jam reikia. Apie 30 procentų pamokų mokiniai ar jų tėvai perka tai pačiai dienai. Mokinys gali nusipirkti pamoką, kuri įvyks po valandos“, – kalbėjo J.Jaruševičienė.
Ji pridūrė, kad kiekvienoje pamokoje jaunuoliui skiriamas individualus dėmesys, nes pamokoje dalyvauja tik mokytojas ir mokinys. „Mokosi“ vadovė pabrėžė, jog, tiek pamokų kainas, tiek ir galimus jų laikus mokytojai numato patys.
„Kūrybingi mokytojai gali parduoti savo mokomąją medžiagą, organizuoti seminarus ar mokymus savo kolegoms“, – pažymėjo J.Jaruševičienė.
