Pavojaus varpais jau kurį laiką skambina ne tik švietimo bendruomenės atstovai, bet ir specialistai – toksikologės Gabijos Laubner-Sakalauskienės teigimu, dažnu atveju į nepilnamečių organizmus patenkančių svaigalų iš tiesų net neįmanoma identifikuoti.
Nerimą esą kelia ir tai, kad net psichoaktyvias medžiagas gaminantys žmonės ne visada žino, kokį produktą sukuria, o jų žala gali turėti negrįžtamų padarinių.
Incidentas paskatino burti specialią komisiją
Kaip jau skelbė portalas lrytas.lt, pirmadienį Alytaus šv. Benedikto gimnaziją sukrėtė skaudi nelaimė – ugdymo įstaigos tualete rastas kruvinas trylikametis, galimai apsinuodijęs psichoaktyviosiomis medžiagomis.
Šios mokyklos vadovė Loreta Šernienė tvirtino, kad mokinys nukrito draugų akivaizdoje. Netrukus vienas bendramokslis su pro šalį ėjusia mokytoja paauglį palydėjo pas mokyklos seselę.
Visgi, L.Šernienės teigimu, kol kas nėra konkrečių įrodymų, kad moksleivis apsinuodijo būtent neaiškios kilmės medžiagomis.
„Buvo informuoti tėvai, kurie atvyko į mokyklą ir pasiėmė sūnų. Kad mokinys buvo apsinuodijęs, patvirtinti negaliu – tokių įrodymų mokykla neturi. Mokinys šiandien nedalyvavo ugdymo procese. Kaip mus informavo tėvai, vaikas gydomas namuose“, – portalui lrytas.lt nurodė L.Šernienė.
Gimnazijoje šią savaitę sudaryta įvykio tyrimo komisija.
Savo ruožtu Alytaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas teigė, jog kiekviena miesto mokykla vykdo įvairias narkotikų prevencijos priemones, kad tokių nelaimių nenutiktų.
„Ką konkreti mokykla taiko, priklauso nuo mokinių amžiaus, kokias ugdymo programas ji vykdo. Kadangi ši gimnazija yra ilgoji, skirtingo amžiaus vaikų grupėms yra taikomos skirtingos priemonės.
Reguliariai vyksta tie dalykai, yra visuomenės sveikatos biuras, kuris kartu su švietimo įstaigomis daro tyrimus, dirbama su Alytaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu. Tai darome viską, ką privalome daryti“, – pabrėžė Alytaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas.
Tai – toli gražu ne pirmas galimo apsinuodijimo neaiškios kilmės svaigalais atvejis, pastaruoju metu aprašytas spaudoje.
Prieš mėnesį vienoje iš Širvintų mokyklų pavartojęs neaiškių, galimai psichotropinių medžiagų, nualpo vienas iš ugdymo įstaigos mokinių, o neseniai Klaipėdoje atliktas tyrimas parodė, kad 27-ose iš 28 Klaipėdos miesto mokyklų aptikta narkotinių medžiagų pėdsakų.
Dažnai net patys nežino, ką sukuria?
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja toksikologė G.Laubner-Sakalauskienė portalui lrytas.lt pasakojo, kad sąvoka „neaiški medžiaga“ visgi turi nemažai tiesos – mat didelę dalį ir šiandien paauglius pasiekiančių svaigalų yra labai sunku identifikuoti.
„Jos taip ir yra vadinamos – naujos psichoaktyvios medžiagos. Tai yra medžiagos, kurios nėra tos mums seniai žinomos, vadinamosios „senosios sesės“ – amfetaminas, kokainas, heroinas, kanapės.
Jei mes daugmaž pakankamai aiškiai suvokiame, ką jos daro, tai naujos psichoaktyvios medžiagos atsiradusios tam, kad būtų galima legaliai prasmukti į rinką“, – aiškino specialistė.
Jos teigimu, dabar net ir jau žinomų medžiagų per maždaug 10–15 metų atsirado apie 600.
„Jos dažniausiai neturi savo pavadinimų – tai būna raidžių ir skaičių kombinacijos, bet jos yra skirstomos į dvi žinomiausias dideles grupes. Tai – sintetiniai katinonai ir sintetiniai kanabinoidai.
Vadinasi, kad šių medžiagų pagrindas yra kažkokios laboratorijoje susintezuotos medžiagos, kurios turi kanabinoidų savybių, haliucinacijas sukeliančių savybių, ir dažnu atveju tai yra stimuliuojančios medžiagos – tos, kurios neleidžia žmogui miegoti, kurios priverčia judėti, šokti, ilgai išlikti budriam“, – pažymėjo toksikologė.
Pasak specialistės, labai didelę riziką kelia ir tai, kad tokias medžiagas gaminantys ir platinantys žmonės dažniausiai net patys nežino, ką konkrečiai sukuria.
„Gamybos procesas vyksta taip, jog skirtingomis dalimis yra sumaišomos tam tikros cheminės formulės, tam tikri elementai, ir kaip jie išsimaišys, kaip pateks vartotojui, yra toks rusiškos ruletės principas.
Gal teks daugiau, gal mažiau, gal pateks stipresnė koncentracija ar stipresnė medžiaga. Tas žmogus, kuris vartoja, taip pat nežino, ką vartoja. Tai to nežino nei tie, kas pagamina, nei tie, kas tai vartoja“, – pabrėžė G.Laubner-Sakalauskienė.
Paklausta, kaip tokios medžiagos apskritai patenka pas moksleivius, toksikologė aiškino, jog paaugliai jų gali gauti keliais skirtingais keliais – tiesa, priklausomai ir nuo šalies išsivystymo lygio.
„Gatvinis būdas – nuėjau į gatvę, sutikau kažką ir jis man perdavė. Antras būdas – klubinis, kai reikia nueiti į klubą, kad kažką gautum, o trečias kelias yra internetas. Dažniausiai yra tas vadinamasis dark net (angl. tamsusis internetas), kur tai yra pardavinėjama“, – vardijo G.Laubner-Sakalauskienė.
Gydytojos teigimu, tie, kurie užsiima tokių medžiagų gamyba, yra suinteresuoti, kad tam tikrą laiko tarpą šios medžiagos būtų pasiekiamos legaliai, ir jas būtų galima atsisiųsti, pavyzdžiui, per kurjerius.
„Yra kažkokios molekulės formulė, prie kurios pridedamas gabalėlis radikalo ar kitos molekulės, ir tam tikru metu – dažniausiai tai trunka nuo mėnesio iki pusės metų – ta medžiaga, kol jos neuždraudžia atitinkamos institucijos, yra legali.
Kaip ji gaunama? Dažniausiai visokių miltelių pagalba – pavyzdžiui, susivedate į paieškos laukelį, kad jūs norėtumėte nusipirkti vonios druskų, kepimo miltelių ar cukraus pudros, jūs žinote, ką norite surasti, nes yra blog'ai, kur žmonės dalijasi informacija, kokia dabar medžiaga yra pagaminta, ir jūs ją nusiperkate.
Ji tuo metu dar gali būti legali, nes tam tikrą laiką naujos psichoaktyvios medžiagos gali būti legalios, kad pasiektų vartotoją“, – dėstė specialistė.
Pasak G.Laubner-Sakalauskienės, labai daug psichoaktyviųjų medžiagų nustatyti tiesiog neįmanoma, nes jas gaminantys žmonės sukasi gerokai greičiau, nei medikai ar tyrėjai.
„Tam, kad nustatytum, kokia tai medžiaga, reikia turėti reagentą. Jeigu nėra žinoma, kokia medžiaga pagaminta, reagento sukurti neįmanoma, nes reagentas yra sukuriamas pagal tai, kas jau yra. Tai reiškia, kad mes patenkame į tokią situaciją, kai visą laiką bėgame paskui traukinį.
Niekada nebus taip, kad mes, kurie norime nustatyti, sužinoti, diagnozuoti, būsime priekyje, nes tie, kurie gamina, visą laiką sukurs kažką naujo ir naujo, ir mes jų niekada nepagausime. Mums tik reikės greičiau ieškoti reagentų“, – svarstė ji.
Toksikologė pridūrė, kad su tokia problema susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos užsienio valstybės.
„Kaip ir muitinėje turime šunį išmokyti, ko jam ieškoti. Jis negali rasti to, ko mes patys nežinome“, – palygino specialistė.
Paklausta, kas lemia tai, kad kai kuriuos nepilnamečius psichoaktyviosios medžiagos paveikia gerokai stipriau, nei kitus, G.Laubner-Sakalauskienė pažymėjo, kad dažnai žmonės, ir net nebūtinai paaugliai, yra įsitikinę, kad vartoja tik kanapes, tačiau realybė būna kitokia.
„Dažniausiai tai yra sintetika, kuri yra labai stipri ir būna pagaminta stimuliatoriaus pagrindu su kanabinoido savybėmis – haliucinacijomis. Vien ta kombinacija gali sukelti sunkius sveikatai padarinius. Kartais žmonės pradeda galvoti, kad turi sparnus ir gali skristi, įsivaizduoja, kad po jų oda kažkas ropinėja ir bando su peiliu tai išsitraukti.
Jei žiūri į veidrodį, gali matyti, kad esi su ragais, bandyti save sužaloti. Jie mato vaizdus ir girdi garsus, kurių iš tiesų nėra. Net tos pačios kanapės yra klasikinė haliucinacijas sukelianti medžiaga“, – aiškino pašnekovė.
Stimuliuojančios psichoaktyvios medžiagos, toksikologės teigimu, gali sukelti tokias problemas kaip padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, širdies ritmo sutrikimai ar kvėpavimo nepakankamumas. O slopinančios medžiagos gali sukelti ne tik psichikos sveikatos bėdų, bet net privesti iki komos.
„Tai gali sukelti sąmonės sutrikimų. Pavyzdžiui, jei sąmonės neturintis žmogus dar ir pradeda vemti, įmanoma paspringti – yra labai daug niuansų“, – vertino G.Laubner-Sakalauskienė.
Paklausta, koks, jos manymu, yra psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemos mastas tarp Lietuvos nepilnamečių, specialistė svarstė, jog tokias pasekmes galimai atnešė kelerius metus vyravęs gana liberalus požiūris ir į ypač populiarias elektronines cigaretes.
„Norėčiau pabrėžti, kad pati elektroninė cigaretė nėra nuodas – ji yra prietaisas. O kuo jį užpildysi, tą žmogus ir įkvėps. Bet toks liberalus požiūris tikrai buvo, gal atrodė, kad elektroninės cigaretės kelia mažesnę žalą nei tradicinės, ir, man atrodo, kad dabar tai duoda tokias pasekmes.
Šioje vietoje mes labai apsigavome, todėl dabar ir turime tai, kad jau labai sunku tai suvaldyti“, – kalbėjo G.Laubner-Sakalauskienė.
Statistika – bauginanti
Savo ruožtu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) nurodė, jog dar nėra gavęs duomenų apie 2022 bei 2023 metais nustatytus nepilnamečių asmenų apsinuodijimus, kuriuos sukėlė narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Departamento atstovai taip pat atkreipė dėmesį, jog jiems nėra teikiama konkreti informacija apie apsinuodijimus mokyklose.
Tačiau NTAKD portalui lrytas.lt pateikė 2021 metais sudarytą statistiką.
„Keletą metų iš eilės stebėtas nepilnamečių asmenų apsinuodijimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis skaičiaus didėjimas 2021 metais sumažėjo.
2021 m. dėl apsinuodijimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis vaikai į gydymo įstaigas kreipėsi 96 kartus – tai sudaro 25,4 proc. visų registruotų apsinuodijimų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atvejų tais metais.
2020 m. nepilnamečiai kreipėsi 124 kartus – tai sudarė 30 proc. visų apsinuodijimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis atvejų atitinkamais metais“, – nurodė NTAKD.
2021 m. iš 96 visų registruotų nepilnamečių apsinuodijimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis į gydymo įstaigas kreipėsi 74 nepilnamečiai asmenys (2020 m. – 103), iš jų 56 berniukai ir 18 mergaičių. 14 nepilnamečių į gydymo įstaigas kreipėsi po du ir daugiau kartų.
Pažymima, jog dažniausiai asmenys iki 18 metų kreipėsi dėl apsinuodijimų kanapėmis – 40 atvejų (2020 m. – 57 atvejai, 2019 m. – 42 atvejai).
Taip pat registruotas 31 atvejis, kai buvo apsinuodyta kitais ir nepatikslintais narkotikais, po 6 atvejus – kitais sintetiniais narkotikais ir psichostimuliatoriais, po 5 atvejus – kitais ir nepatikslintais disleptikais ir opioidais, 3 atvejai – kokainu.
