Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau yra išsikėlusi tikslą „apversti piramidę“ ir mokinius sudominti kitomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis, rusų kalbos mokytojams jau dabar rekomenduojama persikvalifikuoti, taip pat jau po kelerių metų svarstoma atsisakyti ir rusų kalbos brandos egzamino.
Tiesa, naujienų portalo lrytas.lt kalbinta Lietuvos rusų kalbos (užsienio kalbos) mokytojų asociacijos prezidentė pirštu beda ne į tai, kad rusų kalbos egzamino gali nebelikti, bet į, jos požiūriu, gerokai skaudesnę problemą, paliečiančią bene visus šią discipliną dėstančius pedagogus.
„Šiandien mes jaučiamės tokia išskirtine grupe, kuriai uždedama etiketė, kad, jei mokai rusų kalbos, esi vos ne priešas. Tai mūsų emocinė būklė šiuo atveju yra nekokia“, – prisipažįsta Marytė Puzaitė.
Nenori sudaryti „išskirtinių sąlygų“
Šią savaitę paskelbta žinia, kad ŠMSM siūlo nuo 2025 m. neberengti rusų – antrosios užsienio kalbos – valstybinio brandos egzamino. Valstybiniai brandos egzaminai būtų organizuojami tik iš pirmųjų užsienio kalbų: anglų, vokiečių, prancūzų.
„Kitų antrųjų užsienio kalbų brandos egzaminai nerengiami, nors mokiniai kai kuriose mokyklose mokosi skandinavų, ispanų ar kitų kalbų. Manome, kad neturėtų būti sudarytos išskirtinės sąlygos vienai antrajai užsienio kalbai.
Kaip ir iki šiol, mokiniai galės rinktis laikyti anglų, vokiečių ar prancūzų kalbą. Jų mokoma ir kaip pirmųjų, ir kaip antrųjų. Tačiau egzaminas rengiamas pagal pirmosios kalbos mokėjimo lygį (B2).
Labai svarbu užtikrinti, kad mokiniai išmoktų ES kalbą – anglų, vokiečių, prancūzų – ne žemesniu kaip B2 lygiu“, – portalui lrytas.lt pateiktame komentare aiškino ministerijos atstovai.
Anot jų, pastebima tendencija, kad jau šiais mokslo metais beveik 9 proc. sumažėjo besirenkančių mokytis rusų kalbos, tokį mažėjimą ministerija prognozuoja ir toliau.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad išliks rusų gimtosios kalbos ir literatūros brandos egzaminas tautinių mažumų mokyklų mokiniams. Nuo 2024–2025 mokslo metų jis bus valstybinis“, – pažymėjo ŠMSM.
Ministerija patikino, kad šiuo metu vyksta pokalbiai ir su aukštosiomis mokyklomis. Visgi norinčiųjų studijuoti rusų filologiją yra labai mažai: 2022 m. studijų sutartis dėl rusų filologijos pasirašė 11 pirmakursių.
„Priimant studentus gali būti taikomas toks pat principas, kaip ir į skandinavų kalbas, kai nereikalaujama tos kalbos egzamino“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Kasmet rusų kalbos egzaminą laikydavo apie 1,7 tūkst. abiturientų. Prognozuojama, kad šiemet laikančiųjų skaičius bus panašus.
Egzaminuose įžvelgia spragų
Lietuvos rusų kalbos (užsienio kalbos) mokytojų asociacijos vadovė M.Puzaitė portalui lrytas.lt savo ruožtu nurodė, kad informacijos apie siūlomus pokyčius dėl rusų kalbos brandos egzamino iš ministerijos dar negavo.
„Negirdėjome. Kalbu daugiskaita, nes atstovauju Lietuvos rusų kalbos mokytojų asociacijai, tai mes tokio rašto ir tokios informacijos negavome. Raštas buvo nusiųstas Lietuvos rusų mokyklų asociacijai, bet mūsų asociacija oficialiai jo negavo“, – patikino M.Puzaitė.
Paklausta, kaip apskritai vertina siūlymą nebeorganizuoti šio brandos egzamino, specialistė prisipažino, kad jos pačios nuomonė – dvejopa, mat užsienio kalbų egzaminai net mokytojams kelia neaiškumų.
„Kaip suinteresuotas asmuo, kuris atstovauja ne tik mokytojų, bet ir vaikų bei tėvų interesams, sakyčiau, kad vertinu neigiamai. Bet iš kitos pusės, turbūt reikėtų pasvarstyti, pažiūrėti visas aplinkybes, nes yra labai didelių neatitikimų tarp to, ką deklaruoja ministerija, ir tarp patvirtintų vidurinio ugdymo programų.
Pavyzdžiui, parašyta, kad užsienio kalbos egzaminas yra B2 lygio, o programos jau yra padarytos kitu principu, tai yra pasenusi informacija. Mes net patys nesusivokiame, esame pasimetę, ir matome, kad švietimo ministerijos sprendimai visgi labai prieštaringi.
Ir visai užsienio kalbų mokytojų bendruomenei kyla labai daug neaiškumų, ne tik rusistams“, – kalbėjo M.Puzaitė.
Problema slypi kur kas giliau
Tačiau M.Puzaitė pažymėjo, kad nerimą rusų kalbos mokytojams kelia net ne tai, kad egzamino galimai bus atsisakyta, o tai, kad šią kalbą esą bandoma „kuo greičiau išmesti“ iš mokyklų. Specialistės teigimu, šis procesas galėtų vykti pamažu, tačiau dabar ji iš ugdymo stumiama buldozeriu.
„Aš matau vaikus ir tėvus, kurie pasirinko tą kalbą, ir pasirinko tikrai ne iš meilės agresoriui, o tiesiog tai yra praktinis požiūris į gyvenimą, ko galbūt ateityje reikės. Tai buvo gera bazė, geri specialistai, ši slavų kalba yra pagrindas mokytis kitų slavų kalbų. Jeigu natūraliai kažkas keisis, gal atsiras kita slavų kalba, kuri bus pagrindas ir kitoms kalboms.
Aš, kaip eilinė Lietuvos pilietė, skaitau straipsnius spaudoje, kad bus populiarinama prancūzų, vokiečių kalba, bet tada man susidaro įspūdis, kad apskritai nebuvo prancūzų ir vokiečių kalbos, ir visi mokėsi tik rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą.
Dabar staiga reikia jas populiarinti, rodyti, kokios jos naudingos ir reikalingos. Tai yra toks sąmoningas manipuliavimas“, – vertino rusų kalbos mokytoja.
Pasak Lietuvos rusų kalbos (užsienio kalbos) mokytojų asociacijos vadovės, tikrai gerai, kad į mokyklas siekiama atnešti daugiau Europos Sąjungos kalbų, tačiau sprendimai galėtų ir turėtų būti kur kas mažiau radikalūs.
„Rusų kalba yra visiškai eliminuojama, nors yra parašytos, patvirtintos programos. Dabar mes galvojame ne apie egzaminą, o matome tai, kad šios kalbos apskritai nebus.
Smagu, kad ateina naujos kalbos, mes neturime nieko prieš, tačiau užsienio kalbų mokytojų asociacijos – tiek rusų, tiek vokiečių, tiek prancūzų – jau gal nuo 2008 metų kreipėsi dėl to, kad antrųjų užsienio kalbų mokymas būtų sustiprintas, bet iki šiol nieko nebuvo padaryta“, – kalbėjo M.Puzaitė.
Tiesa, dalį rusų kalbos mokytojų neseniai įskaudino ir Panevėžio savivaldybės elgesys, kai ši uždraudė savo mokiniams vykti į rusų kalbos olimpiadą, nors ji šiemet buvo skirta Ukrainai.
„Ministerija olimpiadą leido, ji šiemet buvo skirta Ukrainos temai, tačiau Panevėžio savivaldybė atšaukė mokinių vykimą į rusų kalbos olimpiadą. Mums labai skaudu, nes esame Lietuvos piliečiai, suprantame sudėtingą geopolitinę padėtį, ir tikrai nemanome, kad mokydami tos kalbos mes darome kažkokį nusikaltimą.
Bet šiandien mes jaučiamės tokia išskirtine grupe, kuriai uždedama etiketė, kad, jei mokai rusų kalbos, esi vos ne priešas.
Tai mūsų emocinė būklė šiuo atveju yra nekokia. O mokiniai mokosi noriai – jiems įdomi ta kalba, ir abėcėlė kitokia, jie jaučiasi išskirtiniais, kad moka visiškai kitas raides, gali susikalbėti“, – aiškino pedagogė.
Visgi ŠMSM suteiktą galimybę rusų kalbos mokytojams įgyti antrą kvalifikaciją M.Puzaitė vertina pozityviai, tačiau neslepia, kad mokytojų bendruomenėje net ir šis sprendimas neretai sulaukia kreivų žvilgsnių.
„Aš pati esu vokiečių kalbos mokytoja ir lygiai tokiomis pačiomis aplinkybėmis kažkada teko persikvalifikuoti. Buvau labai laiminga, nors buvo tikrai sudėtinga. Iš vienos pusės, tai tikrai geras dalykas, bet, žiūrint į situaciją, kad Vilniuje apskritai neberandame mokytojų, galimybė nemokamai įgyti antrą kvalifikaciją turėtų būti siūloma visiems mokytojams.
Kodėl tik rusistai išskirti? Sulaukiame iš kitų mokytojų priekaištų, kodėl mums tą siūlo nemokamai, nes jie patys turėjo mokėti už tokius kursus.
Tai mums irgi nelabai smagu prieš kolegas, ir apskritai nelabai smagu, kad mes čia tokie išskirtiniai“, – svarstė Lietuvos rusų kalbos (užsienio kalbos) mokytojų asociacijos vadovė.
