Tačiau didžiausia problema – mokytojų trūkumas, todėl nuo šių metų, į valstybės finansuojamas vietas įstoję studentai, kurie pasirinks prancūzų ar vokiečių kalbos pedagogikos studijas, kas mėnesį gaus daugiau nei trijų šimtų eurų stipendijas.
Rusų kalbą iškeičia noriai
Rusų kalbos pamokos vyksta ir Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje. Šioje mokykloje rusų kalbos mokosi 240 moksleivių, tiek pat kiek ir vokiečių kalbos.
„Stebiu, kad mažėja rusų kalbos ir daugėja vokiečių kalbos, jeigu anksčiau rusų kalbos buvo tokia didžioji dalis mokinių, tai dabar yra labai, labai lygus skaičius“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė J.Jablonskio gimnazijos direktorė Danguolė Miškinienė.
Mokytoja Salvija Elona kalbų moksleivius moko beveik tris dešimtmečius. Per tą laiką, sako, būta visaip.
„Turiu du diplomus, galiu būti ir rusų kalbos, ir vokiečių kalbos mokytoja. Labai sėkmingai persikvalifikavau. Pirmasis diplomas buvo rusų kalba, bet po Nepriklausomybės kurį laiką jo neprireikė, o po to labai išpopuliarėjo ir teko dirbti rusų kalbos mokytoja ir dabar tebedirbu“, – pasakojo S.Elona.
Pastaraisiais metais moksleivių, kurie renkasi rusų kalbos pamokas, Kauno mokyklose sumažėjo maždaug 5 procentais. Šalyje padaugėjo mokinių, kurie kaip antrąją užsienio kalbą, renkasi vokiečių – šiais mokslo metais ją pasirinko 21 su puse procento, tai – maždaug 5 procentais daugiau nei praėjusiais.
„Rusų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos vyravimo laikas yra išsikvėpęs ir Lietuvai, na mes tikrai turime ir pasirengimą, ir noro tam didesniam skaičiui arba pasirinkimui antrai užsienio kalbai“, – pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto lektorė Ingrida Mereckaitė.
Jeigu moksleiviai galėtų pakeisti kalbą, kurios mokosi, 9-oje klasėje, skaičiai būtų dar kitokie.
„Tai tas skaičius išsiplėstų vokiečių, ispanų ar italų kalbos naudai. Prašymas būtų, kad tai aiškiai įteisintų – ir kalbų pasirinkimą, ir galimybę keisti“, – pabrėžė D.Miškinienė.
Sprendimus sveikina, bet pasigenda krypties
Kauno mokyklos, pasak švietimo skyriaus vadovės, be rusų, siūlo mokytis vokiečių, prancūzų, italų, ispanų kalbų. Kelioms pavyko rasti švedų ir norvegų kalbų mokytojų. Rusų kalbos mokytojams siūloma persikvalifikuoti.
„Šiai dienai Kauno miesto mokyklose dirba apie 85 mokytojus, kurie dėsto rusų kalbą. Labai džiugu, kad 42 procentai turi kitą specialybę. 19-a iš tų mokytojų taip pat norėtų persikvalifikuoti, kad galėtų dėstyti kitą dalyką, kitą kalbą“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo Kauno švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.
Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, iš viso šalyje keisti kvalifikaciją panoro beveik 300 rusų kalbos mokytojų.
„Įvairios kvalfikiacijos: tai yra ir gyvenimo įgudžių programos mokytojo ir švietimo pagalbos specialistų, prancūzų vokiečių kalbos mokytojų, tai tikrai įvairų specialziacijų, labai džiaugiamės ir rudenį mokytojai turės tokią galimybę, valstybė finansuos antros kvalifikacijos įgyjimą“, – sakė J.Šiugždinienė.
Sprendimą sveikina ir Vytauto Didžiojo universiteti (VDU) lektorė Ingrida Mereckaitė.
„Rusų kalbos mokytojo persikvalifikavimo galimybės ir norai – savalaikiai. Jie yra laiku ir vietoje, tik šiuo metu reikėtų daugiau susitarimų ir krypties, ką toliau reikėtų daryti“, – sakė I.Mereckaitė.
Kitų kalbų mokytojų poreikis didėja, todėl būsimieji studentai viliojami pinigais. Jau šiais metais pasirinkusiems prancūzų ir vokiečių kalbų pedagogikos studijas bus skiriama papildoma valstybės parama – kas mėnesį daugiau nei 300 eurų siekiančios stipendijos.
