Naujausio matematikos patikrinimo rezultatus ir jaunuolių perspektyvas jau per tikruosius brandos egzaminus ji aptarė „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.
Kokias tendencijas rodo?
Kovo 9-ąją Vilniaus ir dalis kitų miestų abiturientų laikė bandomąjį matematikos egzaminą, kurį surengė Vilniaus miesto savivaldybė kartu su „Edu Vilnius“. Egzaminą parengė matematikos mokytojai ekspertai, o jame dalyvavo daugiau kaip trečdalis visų Lietuvos mokyklų.
Gauti rezultatai iš 135-ių mokyklų rodo, jog matematikos egzamino Vilniuje neišlaikė 15 procentų, o kituose miestuose – beveik ketvirtadalis mokinių.
Nors abiturientų kol kas pademosntruoti rezultatai vis dar kelia nemažą nerimą, „Edu Vilnius“ direktorė U.Kaunaitė teigė, kad pozityvių signalų jau galima įžvelgti. Mat jie jau neprimena praėjusių metų siaubo, kai matematikos egzamino neįveikė 35 proc. dvyliktokų.
„Visų pirma reikia pasakyti, kad, bent jau palyginus su praėjusiais metais, kuriuos taip gausiai visi aptarinėjome spaudoje, bandomojo egzamino rezultatai rodo kur kas geresnę situaciją, ir jie yra kur kas panašesni į ankstesnių metų rezultatus.
Žinoma, jokiu būdu nesakau, kad 20 procentų neišlaikiusių yra geras rezultatas, mes tikrai norėtume, kad jis būtų mažesnis, bet palyginus su 35 procentais praėjusiais metais, tai vis tiek yra gerokai geresnis rezultatas“, – vertino U.Kaunaitė.
Pasak „Edu Vilnius“ vadovės, tai rodo tendenciją, kad tikrasis egzaminas šiemet taip pat gali būti išlaikytas geriau.
„Ir Vilniaus mieste tie 15 procentų neišlaikiusiųjų, ypatingai, jeigu dar tikėsimės, kad iki tikrojo egzamino mokiniai papildomai pasimokys ir galbūt tas procentas bus dar mažesnis, tai rodo tikrai neblogą situaciją, kuri jau yra kur kas artimesnė kitiems egzaminams“, – aiškino specialistė.
Pasak U.Kaunaitės, pirmiausia iniciatyva suorganizuoti bandomąjį matematikos egzaminą kilo tik Vilniuje, tačiau netrukus norą prisijungti išreiškė ir kiti Lietuvos miestai.
„Galbūt šiek tiek per vėlai atidarėme duris ir kitoms mokykloms, išgirdę jų poreikį, todėl tik trečdalis prisijungė. Dėl to mes publikuodami rezultatus išskyrėme atskirai ir Vilnių, ir likusią Lietuvą – tam, kad būtų galima matyti ir kitų mokyklų rezultatus.
Bet jie yra šiek tiek iškreipti, nes reikia suprasti, kad paprastai, kai yra publikuojami valstybinių egzaminų rezultatai, Vilnius yra įskaičiuojamas į rezultatus ir šiek tiek juos pakelia, nes standartiškai Vilniaus rezultatai būna aukštesni.
Kitaip tariant, jeigu mes dabar matome 23 proc. neišlaikiusiųjų kitose mokyklose, išskyrus Vilnių, tikrai galima manyti, kad tai yra pakankamai reprezentatyvu, nes net ir neįskaičiavus Vilniaus tas procentas yra toks. Vėlgi, su sąlyga, kad tikrasis egzaminas specialiai nesukirtinės mokinių ir jame nebus labai suktų klausimų, galima būtų tikėtis, kad rezultatas Lietuvoje būtų kažkoks panašus“, – svarstė U.Kaunaitė.
Vis dar mato karantino įtaką
„Edu Vilnius“ direktorė priminė, jog 2015 metais Lietuvoje matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikė apie 10 procentų abiturientų – specialistės manymu, tokia siekiamybė galėtų būti ir dabar.
„Palyginus, tai tikrai normalus skaičius, į kokį turėtume orientuotis bent jau trumpoje perspektyvoje, jei nekalbame apie labai ambicingus tikslus. Sakyčiau, kad 10 proc. būtų labai normalu.
Kitaip tariant, šitie rezultatai mums sako, kad nėra taip tragiška, ir galbūt mes tiesiog tam tikrais metais turėjome labai išsiskiriančius rezultatus, kuriuos galėjo sąlygoti ir sunkesnės egzamino užduotys, ir karantinas, nes mokiniai mokėsi nuotoliu.
Bet vis tiek situacija nėra pakankamai gera, ir mums reikėtų stengtis, kad tas procentas būtų mažesnis“, – kalbėjo ji.
U.Kaunaitės teigimu, moksleivių matematikos žinioms įtakos neabejotinai padarė ir užtrukęs nuotolinis mokymasis, todėl tam tikrų spragų į dvyliktą klasę jie tikrai galėjo atsinešti.
„Ir mokytojai mums sako, kad, vis dėlto, vieniems mokiniams yra labai sunku susikaupti klausant tik ekrane, tu negali prieiti, padėti, ir mokiniai taip pat netenka galimybės pasikonsultuoti su kitais kolegomis. Turbūt visi prisimename situacijas, kai galbūt mokytojo nedrąsu prieš visą klasę klausti, bet tu paklausi šalia sėdinčio mokinio ir pabandai su juo išsiaiškinti.
Tai karantinas atėmė galimybę iš mokinių vieniems su kitais konsultuotis, vieniems iš kitų mokytis. Tai akivaizdu, kad pasekmės buvo, ir tai yra gera pamoka ir mums – negalvoti, kad nuotolinis mokymasis galėtų pakeisti gyvą mokymąsi. Bet reikia tikėtis, kad bent jau šie dvyliktokai turėjo visus metus pasivyti tam tikrus dalykus.
Kadangi matematika visiems šiemet buvo labai užakcentuota, kai kurios savivaldybės skyrė papildomas pamokas, konsultacijas, tai gal visi tie dalykai prisidėjo prie to, kad būtų galima bent dalį tų spragų ištaisyti“, – kalbėjo „Edu Vilnius“ direktorė.
Tiesa, pasak U.Kaunaitės, normalu, kad Vilniuje ir kituose didmiesčiuose bei regionuose besimokančių jaunuolių rezultatai skiriasi. Jos manymu, tai lemia ne viena priežastis.
„Mes tą skirtumą tarp didmiesčių ir regionų matome jau du dešimtmečius. Kitaip tariant, yra daug faktorių, kurie prisideda. Turbūt vienas iš jų yra, kad paprastai rezultatai labai koreliuoja ir su socialine aplinka, iš kurios vaikai ateina, vėlgi ir šeimų ekonominė padėtis skiriasi miestuose ir regionuose.
Aišku, tai turbūt signalizuoja ir tam tikras problemas su mokytojų pritraukimu, kai yra mažos klasės, yra sunku sudaryti mokytojų krūvį, sunku prisikviesti mokytoją, kai jų ypač trūksta visoje Lietuvoje.
Turbūt daug dalykų čia susideda kaip faktoriai, bet ta skirtis jau seniai yra žinoma, ir šio egzamino kontekste ji nėra labai didelė, nes ji yra tikrai visada matoma visų dalykų rezultatuose“, – dėstė U.Kaunaitė.
Paklausta, kokios matematikos sritys dabar abiturientams visgi pasirodė pačios sunkiausios, „Edu Vilnius“ vadovė pažymėjo, jog kiekviena mokykla gavo jai skirtą analizę, kaip jų moksleiviams sekėsi su tam tikrais uždaviniais.
„Netgi kiekvienas mokinys Vilniaus mieste mato, kaip kurias uždavinių grupes jis išsprendė. Tai mokiniai turi galimybę susikoncentruoti į tas vietas, kurios jiems nesisekė. Apskritai, visos Lietuvos mastu, geometrija, analizės pradmenys, kombinatorika, tikimybių teorija, aukštesniųjų mąstymo gebėjimų uždaviniai buvo tie, kuriuose visiems sekėsi gerokai prasčiau.
Tai tos sritys, kurias ir mokytojai įvardijo kaip tas, kuriose jie norėtų papildomų mokymų, kaip šitas temas aiškinti mokiniams“, – pabrėžė U.Kaunaitė.
Tiesa, palyginti Lietuvos abiturientų egzaminų rezultatus su kitomis šalimis, anot jos, būtų sudėtinga – mat egzaminai įvairiose valstybėse skiriasi tiek ir uždaviniais, tiek ir jų sunkumu.
„Net jeigu mes sužinome, kad jie labai gerai išlaikė egzaminus, galbūt jų egzaminas yra daug lengvesnis? Tai, ką mums rodo tarptautiniai tyrimai – bet jie yra atlikti dar prieš karantiną – pavyzdžiui, matematikai skirtame tyrime Lietuva atrodo netgi labai gerai tiksliuosiuose moksluose. „Pisoje“, kuris yra kitokio tipo tarptautinis tyrimas, mes paprastai esame stabiliai aplink vidurkį.
Tai nieko blogo, bet nieko ir labai gero“, – vertino „Edu Vilnius“ vadovė.
Kaip savo pranešime trečiadienį teigė „Edu Vilnius“, analitikai, atlikę duomenų analizę, kiekvienai mokyklai pateiks dvi ataskaitas. Pirmoje ataskaitoje kiekvienos mokyklos duomenys yra palyginami su bendrais bandomajame egzamine dalyvavusių ir duomenis pateikusių Vilniaus (arba šalies) mokyklų mokinių rezultatais.
Antra ataskaita sudarys galimybę pačioms mokykloms analizuoti kiekvieno mokinio bandomojo matematikos VBE rezultatus: balų skaičių bei surinktų taškų dalį pagal uždavinių sritis.
Iš viso bandomajame egzamine buvo galima surinkti 60 taškų, kurie, kaip ir tikrame egzamine, perverčiami į 100 balų sistemą. Apibendrinus gautus duomenis galima matyti, jog Vilniaus balų vidurkis yra 40,3, o kitų Lietuvos mokyklų, be Vilniaus, vidurkis – 27,8 balo. 2022 metų matematikos VBE visos šalies vidurkis siekė 16,2 balo, o 2021-aisiais – 21,9 balo.
Bandomojo egzamino metu šimtukus tik Vilniaus mieste gavo 2,7 proc. ir 1,9 proc. visų laikiusiųjų. Palyginimui, 2022-aisiais Lietuvos šimtukininkų suskaičiuota 0,8 proc., kai 2021 m. šimtukus gavo 1,7 proc. egzaminą laikiusių kandidatų.
Rezultatai ypatingai neišsiskiria, tačiau esą būtina pažymėti, jog bandomasis egzaminas orientavosi visų pirma į išlaikymo ribą, todėl šimtuką gauti buvo kiek lengviau nei tikrajame egzamine, o ypatingai suktų užduočių čia nebuvo.
Teigiama, jog Vilniaus miesto savivaldybė su „Edu Vilnius“ planuoja ir kitais metais teikti metodinę pagalbą pasiruošiant matematikos VBE. Šios pagalbos priemonės apima ne tik bandomąjį egzaminą, bet ir mokymus, seminarus matematikos mokytojams bei abiturientams.
„Tiek po seminarų, tiek po bandomo egzamino sulaukėme daug padėkų ir teigiamų atsiliepimų. Matome, kad pasiūlytos priemonės yra reikalingos ir mokytojų bei mokinių palankiai priimamos“, – sakė U.Kaunaitė.
