Joje besimokantieji, taip pat savo darbuotojų mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu besirūpinančios įmonės, galės turėti savo individualias paskyras, gauti nuotolines karjeros konsultavimo paslaugas ir finansavimą mokymuisi, nukreiptą į valstybei prioritetines sritis, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Trečiadienį Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo projektui, kuriuo siūloma įteisinti Individualių mokymosi paskyrų sistemą, pritarė Vyriausybė.
„Nors ir lėtai, bet lietuvių požiūris į mokymąsi visą gyvenimą keičiasi teigiama linkme. Vertinant per paskutines 4 savaites besimokiusių suaugusiųjų skaičių, Lietuvoje tokių asmenų turime 8,5 proc., kai ES vidurkis – 10,8 proc. Tačiau daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų turimi gebėjimai neatitinka poreikio pagal turimą profesiją, 26 proc. iš jų susiduria su kompetencijų trūkumu.
Taip yra todėl, kad suaugusiųjų mokymosi sistema labai fragmentuota, siūlomos paslaugos dažnai neatitinka asmens ir darbo rinkos poreikių, o valstybėje iki šiol nebuvo patogaus mechanizmo nukreipti finansavimą į prioritetines mokymų sritis.
Šiandien priimtas sprendimas atveria galimybę kurti vieno langelio principu veiksiančią, atvirą Individualių mokymosi paskyrų platformą, leisiančią gyventojams lanksčiai, sau patogiausiu būdu tobulinti bendrąsias ir su profesine veikla susijusias kompetencijas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Dalijamasi, kad suaugusiųjų švietimo platformoje užsiregistravęs asmuo galės valdyti individualią mokymosi paskyrą, rasti aktualią informaciją apie mokymosi galimybes, rinktis mokymosi programą. Tikslinės suaugusiųjų grupės galės pretenduoti ir į valstybės paramą mokymuisi.
Pasak ŠMSM, platformos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas kryptingam suaugusiųjų mokymuisi užtikrinant patogų aktualios informacijos pasiekimą, konsultavimą bei galimybes finansuoti mokymąsi vieno langelio principu veikiančioje sistemoje.
Planuojama, jog tokiomis mokymosi galimybėmis iki 2026 m. pasinaudos ir baigs mokymo programas bent 21,6 tūkst. 18–65 metų amžiaus asmenų. Tikimasi, kad bent 40 proc. užbaigtų programų būtų skirtos skaitmeniniams įgūdžiams tobulinti.
Pranešama, kad platformai sukurti iki 2030 m. bus skirta daugiau nei 58 mln. eurų iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bei Europos socialinio fondo lėšų. Tai sudarys sąlygas daugiau nei 100 tūkst. asmenų dalyvauti kompetencijų plėtojimo programose.
Sukurti ir įdiegti mokymosi visą gyvenimą tikslinės finansinės paramos sistemą bei išplėtoti senjorų mokymosi galimybes yra ir svarbus susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 m. įsipareigojimas.
