Neseniai buvo retenybė, o dabar to reikia daugeliui
Pasak pradinėms klasėms skirtų vadovėlių komplektų serijos „Maži milžinai“ autorės ir mokytojos Ramintos Lipienės, skaitmeninių ugdymo(si) aplinkų ir skaitmeninių mokymo(si) priemonių naudojimas yra bene pagrindinis mišraus mokymo(si) elementas.
„Mokydamas mišriuoju būdu kiekvienas mokytojas turi daugiau galimybių diferencijuoti, individualizuoti ugdymo turinį, pritaikyti pagal kiekvieno mokinio poreikius ir galimybes. Naudodami skaitmenines mokymosi priemones mokytojai sutaupo daug laiko. Jiems nereikia kurti daugybės užduočių, kai kurios užduotys ištaisomos automatiškai, pateikiama klasės rezultatų analizė. Tad planuoti darbą yra daug paprasčiau“, – vardijo R. Lipienė.
Anot jos, mokymasis mišriuoju būdu padeda ne tik mokytojams, bet ir vaikams, mat jie gali rinktis mokymosi vietą, laiką. Mokiniai, negalintys dalyvauti pamokose, vis tiek turi galimybę atlikti tam tikras užduotis ir iš mokytojo gauti atgalinį ryšį. Svarbiausia, mišrus mokymas(is) didina mokinių motyvaciją bei atsakomybę už pasiekiamus rezultatus.
„Šiuolaikiniai vaikai nemėgsta monotonijos, rutininio darbo. Skaitmeninių aplinkų ir skaitmeninių priemonių naudojimas pamokose leidžia to išvengti ir mokiniai su džiaugsmu įsitraukia į veiklas, kurioms atlikti reikalingi skaitmeniniai įrenginiai. Mokiniams patinka atlikti užduotis, stebėti savo pažangą. Jiems patinka siųsti savo darbus per virtualiąją erdvę, parašyti žinutę mokytojui ir gauti atgalinį ryšį“, – nurodė vadovėlių „Maži milžinai“ autorė ir pridūrė, kad nei ji, nei jos mokiniai kitokio mokymo(si) ir nebeįsivaizduoja.
Vis dėlto, R. Lipienės teigimu, nors mišraus mokymo(si) privalumų daug, kol kas dar ne visiems mokytojams sekasi sklandžiai naudotis juo. Pagrindinė priežastis – netvirti skaitmeninių technologijų taikymo įgūdžiai. „Tačiau Lietuvos mokytojai labai darbštūs ir nuolat besimokantys, todėl iššūkiai ir kliūtys pasitelkti mišrųjį mokymą(si) vis mažėja, o jo naudojimas tampa vis labiau paplitęs“, – pabrėžė mokytoja.
Su tokiu pastebėjimu sutinka ir integruotus mokomojo turinio sprendimus kuriančios bendrovės „Ateities pamoka“ skaitmeninio ugdymo turinio vadovė Ieva Vareikytė. Anot jos, dar prieš ketverius metus retas kuris pirmokų mokytojas svarstė apie skaitmeninio formato naudojimą šalia popierinio vadovėlio, tačiau šiandien situacija jau kitokia.
„Mūsų atlikta apklausa rodo, kad dauguma pradinių klasių mokytojų norėtų turinio mišriam mokymui(si) jau pirmoje klasėje“, – pabrėžė I. Vareikytė.
Raktas į sėkmę – tinkama virtualybės ir realybės dermė
Pasak bendrovės „Ateities pamoka“ skaitmeninio ugdymo turinio vadovės I. Vareikytės, pandemijos metu Lietuvoje ir visame pasaulyje ugdymo įstaigose smarkiai išaugo skaitmeninio turinio poreikis, nes tuo metu tai buvo ne tik galimybė, bet ir būtinybė.
Situaciją puikiai iliustruoja bendrovės tyrimas, rodantis, kad 47 proc. Lietuvos mokytojų skaitmenines mokymosi priemones 2021 m. naudojo dažniau nei prieš pandemiją.
Vis dėlto, net pandemijai atsitraukus, aktyvesnis skaitmeninių priemonių švietimo procese naudojimas, anot I. Vareikytės, išliko, tad ir turinio poreikis nedingo.
„Mokytojai, rinkdamiesi vadovėlį, domisi, ar šalia bus skaitmeninės priemonės. „Ateities pamokos“ atlikta mokytojų apklausa parodė, kad net 98 proc. mokytojų jas įvairių klasių ir dalykų kontaktinėse pamokose aktyviai naudoja ir dabar“, – nurodė I. Vareikytė.
Kad skaitmeninio turinio naudojimas yra tapęs kasdiene pamokų dalimi, patvirtina ir augantis sprendžiamų elektroninių užduočių skaičius – 2021–2022 m. „EDUKA klasėje“ mokytojai paskyrė, o mokiniai atliko daugiau nei 5 mln. užduočių. Tai yra net 2,5 karto daugiau nei ankstesniais mokslo metais. Aktyviai naudojama ir elektroninė mokymosi aplinka (EMA) – joje užduotys buvo sprendžiamos beveik 3 mln. kartų. Daugiausia laiko skaitmeninėse aplinkose moksleiviai praleido mokydamiesi matematikos – šio dalyko vadovėliai ir užduotys vis dar išlieka populiariausi.
Leidyklos „Šviesa“ turinio formavimo grupės vadovė L. Virozerovienė pabrėžia, kad augantis skaitmeninių mokymosi priemonių naudojimas nereiškia popierinių vadovėlių ir pratybų pasitraukimo į antrą planą.
„Mūsų tyrimo rezultatai atskleidžia, kad popierinius vadovėlius savo pamokose naudoja beveik 80 proc., o popierines pratybas – 52 proc. respondentų. Ir nors nuotolinio mokslo metu visi mokiniai buvo priversti mokytis prie ekranų, kas trečias mokytojas atvirauja, kad internetinio ryšio trikdžių turinčius mokyklinukus gelbėjo būtent popierinės mokymosi priemonės“, – teigė L. Virozerovienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad mokslininkai yra nustatę, o mokytojai apie tai kalba iš patirties, – siekiant geriau įsiminti, suvokti informaciją, analizuoti jos kontekstą, suprasti teksto mintį, reikia skaityti ne prabėgomis. Tai geriau padaryti pavyksta skaitant popieriuje.
„Kad ir kokie būtų skaitmeninio ir popierinio turinio privalumai ar trūkumai, manau, kad svarbiausia yra juos subalansuotai derinti. Būtent tai „Šviesa“ kartu su „Ateities pamoka“ ir daro – kuria pagal pamokos tikslus ir uždavinius suderintą ugdymo turinį, esantį popieriuje ir skaitmeninėje aplinkoje, kad nesidubliuotų ir išpildytų naujų bendrųjų švietimo programų reikalavimus. Taip palengviname mokytojui turinio atranką, derinimą ir taikymą bendrąja prasme“, – akcentavo L. Virozerovienė.
Jos teigimu, balanso tarp skaitmeninio ir fizinio turinio požiūriui pritaria ir 90 proc. leidyklos „Šviesa“ apklaustų mokytojų. O beveik pusė jų įsitikinę – kuo įvairesnės mokymosi priemonės naudojamos pamokose, tuo įvairiapusiškesnės asmenybės formuojamos.
Skaitmeninių ir tradicinių priemonių derinimo svarbą akcentuoja ir tarptautiniai OECD turimi duomenys. 2019 m. paskelbti PISA 2018 m. tyrimo rezultatai rodo, kad geriausi mokymosi rezultatai pasiekiami tada, kai yra išlaikytas balansas tarp popierinių ir skaitmeninių priemonių, tarp realios ir virtualiosios aplinkos.
„Be skaitmeninių priemonių retas kuris įsivaizduojame savo gyvenimą, ką jau kalbėti apie jaunuolius, vaikus, kuriems technologijos yra organiška ir neatsiejama jų kasdienybės dalis. Manau, šiuolaikines priemones galime ir turime naudoti taip, kad jos atneštų naudą, vertę pažinimo, įvairių kitų įgūdžių lavinimo(si) prasme, bet nepakenktų. Pavyzdžiui, socioemociniam vaikų vystymuisi“, – pabrėžė L. Virozerovienė.
Kaip vaikai mokysis ateityje?
Kalbėdama apie ugdymo turinį ir mišraus mokymo(si) ateitį, L. Virozerovienė teigė, kad prognozės gali būti įvairios, ypač matant futuristines idėjas filmuose. Tačiau bet kurie kraštutinumai dažniausiai, jos teigimu, gali atnešti ne naudą, o pridaryti žalos.
„Glaudžiai bendradarbiaujame su mokytojais ir girdime juos sakant, kad kol kas nesvarstoma apie kokius nors kraštutinumus. Mūsų leidykla jų irgi nenumato, nes poreikio atsisakyti popierinių leidinių tiesiog nėra ir artimiausioje ateityje, matyt, nebus, nes mišrus mokymas(is) yra abiejų formatų (popierinio ir skaitmeninio) tikslingas derinimas. Tad mišrus mokymas(is), tikėtina, bus ir ateityje. Juoba kad ne tik technologijos tobulėja, keičiasi, modernėja ir popieriniai vadovėliai. Jie kuriami dar labiau vizualizuoti, teoriją dažniau pateikiant infografikais. Popierinis vadovėlis buvo ir lieka pagrindinė priemonė. Kadangi jis yra viso komplekto flagmanas, duodantis toną kitoms mokymosi priemonių sistemos dalims, taip pat ir skaitmeninio turinio kūrimui“, – dėstė leidyklos „Šviesa“ turinio formavimo grupės vadovė.
Anot jos, šiuolaikinis vadovėlis mokiniams rodo sąsajas ne tik su kitomis mokymosi priemonių komplekto dalimis, bet ir su kitais dalykais, realiu gyvenimu, per įvairias veiklas skatina ugdyti(s) įgūdžius, kurie svarbūs šiandien ir bus ateityje. O skaitmeninis turinys praturtina, papildo vadovėlį tais dalykais, kurie negali būti popieriuje realizuoti, t.y. vaizdo įrašai, garso įrašai, padidintos iliustracijos, schemos nagrinėti, prezentacijos, automatiškai vertinamos užduotys, savalaikė mokinio rezultatų analizė ir kt.
„Nors vadovėlio pozicijos yra tvirtos, suprantame, kad ir jis turi keistis, prisitaikyti prie naujos realybės. Todėl 2021–2022 m. „EDUKA klasėje“ pristatėme naują vadovėlių koncepciją – skaitmeniniais objektais papildytus vadovėlius. Bandėme sukurti tokius vadovėlius, kurie tiek kontaktinio, tiek nuotolinio ugdymo metu taptų viena pagrindinių mokymosi priemonių, papildančių popierinį vadovėlį. Papildyti vadovėliai sulaukė itin teigiamo mokytojų vertinimo, todėl kitais mokslo metais „EDUKA klasę“ papildys daugiau nei 20 tokio tipo vadovėlių“, – nurodė leidyklos „Šviesa“ atstovė.
Pasak jos, rengdami naujos kartos mokymosi komplektų turinį „Šviesa“ ir jos partneriai remiasi naujomis LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintomis bendrosiomis ugdymo programomis, kuriose yra aprašomos septynios kompetencijos, ugdomos per visų klasių, dalykų pamokas. Viena iš jų – skaitmeninė kompetencija, kurios ugdymui(si) reikalingas nuoseklus technologijų taikymas. Kartu atsižvelgiama į psichologų parengtus mokinių amžiaus tarpsnio aprašus ir neuromokslininkų rekomendacijas. Pagal tai derinamas popierinių ir skaitmeninių priemonių turinio santykis.
