„Turime duomenis iš 15-kos savivaldybių. Matome, kad bendras skaičius yra 20 procentų nepateisintų pamokų“, – trečiadienį po susitikimo su kitomis ministerijomis bei švietimo bendruomenės atstovais pranešė ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Jos teigimu, svarbu užtikrinti, kad mokyklose būtų „nulinė tolerancija“ nepateisintam pamokų skaičiui, o valstybei yra būtina žinoti, kodėl vaikas jose neapsilanko. Tikimasi, kad atitinkami sprendimai bus priimti jau šį pavasarį.
„Aptarėme ir su kolegomis iš Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip nedidinant krūvio mūsų pirminės sveikatos grandies, šeimos gydytojų, kaip galėtume užtikrinti, jog mokyklos turi informaciją, kad vaikas serga ir yra namuose.
Tikrai tariamės, čia mums dar reikės laiko susitarti ir susiderinti, kaip tą galima padaryti, nes tikrai neturime tikslo didinti krūvio sveikatos apsaugos sistemos, ir to negalime daryti“, – kalbėjo ministrė.
J.Šiugždinienė pridūrė, kad pokyčiai galėtų būti įgyvendinami ir per tam tikrus Švietimo įstatymo pakeitimus, per ministro įsakymą, kuris brėžtų atitinkamas nuostatas.
ŠMSM vadovė kalbėjo, jog tėvų raštelis jau netrukus galėtų pateisinti nuo 4 iki 10-ies praleistų dienų mokykloje.
Pasak ministrės, viena iš priežasčių, kodėl ypač pastaruoju metu prastėja vaikų mokymosi rezultatai, yra ir prastas pamokų lankomumas. Tai ypač atsispindi tokiose disciplinose kaip matematika.
„Tą mums jau kurį laiką indikavo tiek mokytojai, tiek mokyklų vadovai, jog problema yra ne tik pats ugdymo procesas, ar tai, kad reikia peržiūrėti bendrojo ugdymo programas, bet problema yra ir tame, kad mokiniai nelanko pamokų.
O kaip suprantame, matematikai reikalingas nuoseklus ugdymas. Bet čia ne tik apie matematiką, o ir apie kitus dalykus“, – aiškino ŠMSM vadovė.
Šiuo metu tėvai gali pateisinti pamokas savo rašteliu, iš sveikatos įstaigų pažymų apie vaikų ligas mokyklos negauna. Pasak ministrės, 20 proc. nepateisintų pamokų yra labai didelis skaičius.
„Svarbiausia, kad pačios bendruomenės susitartų su tėvais, vaikais, nusistatytų tam tikras taisykles ir jų laikytųsi“, – sakė J.Šiugždinienė.
Ji pridūrė, kad valstybė pirmą kartą imasi stebėti mokinių pamokų lankomumą, šiuo metu ŠMSM jau yra sutarusi su elektroniniais dienynais, kad dalinsis šia informacija, svarstoma ir apie e.sveikatos pasitelkimą.
J.Šiugždinienė jau anksčiau teigė, kad šiuo metu planuojamas vaikų pamokų lankymo griežtinimas.
„Norėtume griežtinti pamokų lankomumą. (...) Pirmiausia nustatysime pamokų skaičių, kuris galėtų būti pateisinamas tėvų rašteliu“, – LRT radijui antradienį teigė J.Šiugždinienė.
Anot jos, šiuo metu griežtesni mechanizmai taikomi tik tada, kai mokinys praleidžia pusę pamokų. Pavyzdžiui, nelanko mokyklos pusę mėnesio.
„Tai yra labai svarbu, nes šiandien iš esmės tik nelankius pusę pamokų, tarkim, per mėnesį, įsijungia tam tikri griežtesni mechanizmai. Taigi mes galime ir nežinoti, kur vaikas yra, kas vyksta pusę pamokų laiko per mėnesį. Na, gali būti pateisinta tėvų rašteliu, bet visokių situacijų yra“, – pažymėjo J.Šiugždinienė.
Pasak ministrės, mokyklai svarbi ne moksleivio ligos diagnozė, o žinojimas, kur vaikas yra – ar jis serga, ar ne.
„Labai svarbu, jog turėtume ne gydytojo pažymą, mes kalbame apie informacines sistemas, kaip tiesiog gauti informaciją, kad vaikas serga. Mokyklai konkreti diagnozė nėra būtina. Mokyklai reikia žinoti, kad vaikas iš tikrųjų serga“, – pabrėžė J.Šiugždinienė.
J.Šiugždinienė atkreipė dėmesį, kad ugdymo įstaigos pamokų nelankymą įvardija kaip vieną iš 4 pagrindinių problemų, su kuriomis šiuo metu susiduriama. Anot ministrės, pamokų nelankymas daro įtaką ir moksleivių pasiekimams.
„Ši problema opi jau kurį laiką, mokytojai ir mokyklos, mokyklų vadovai kelia šią problemą, gimnazijų vadovai šią problemą įvardijo tarp 4 pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria šiandien mokyklos“, – pabrėžė politikė.
„Mes visi suprantame, kad jis turi įtakos ir mokinių pasiekimams. Pamokų nelankymas turi tiesioginės įtakos pasiekimams. Taigi mes jau kurį laiką šį klausimą analizuojame ir neužilgo pateiksime konkrečius pasiūlymus“, – pažymėjo J.Šiugždinienė.
